Neoficialiomis žiniomis, D.Grybauskaitė į Stokholmą darbo vizito
išvyksta ketvirtadienį.
Numatyti Lietuvos vadovės susitikimai su šį pusmetį Europos
Sąjungai pirmininkaujančios Švedijos premjeru Frederiku Reinfeldtu, su Lietuvoje veikiančių Švedijos bankų
atstovais, Švedijos parlamento vadovais.
Tą pačią dieną - ketvirtadienį - D.Grybauskaitė iš Stokholmo skris
į Rygą. Čia ji susitiks su Latvijos prezidentu Valdžiu Zatleru,
premjeru Valdžiu Dombrovskiu ir Latvijos parlamento pirmininku
Gundarsu Daudze.
Į Vilnių D.Grybauskaitė grįš penktadienį.
Orientuosis į Šiaurės šalis?
Prezidentės D.Grybauskaitės
pasirinkimais pirmojo savo oficialaus vizito vykti į Švediją gali
signalizuoti, kad Lietuva ims labiau orientuotis į Šiaurės šalių
bendruomenę, Eltai teigė politologas Laurynas Kasčiūnas.
Pasak politologo, šalis, į kurias vyksta naujoji valstybės
vadovė, neabejotinai jungia Lietuvai strategiškai svarbus elektros
jungties projektas „Swedlink", vizitų kryptis padiktavo ir
ekonominiai motyvai. Mūsų šalyje veikia Švedijos kapitalo bankai,
kurių didžiausi - SEB ir „Swedbank".
„Latvija mums yra kaimyninė šalis. Šių šalių aplankymas yra tam
tikra tradicija. O pasirinkimas pirmojo vizito vykti į Švediją gali
reikšti tam tikrą mūsų orientaciją į Šiaurės šalis. Pas mus
užsienio politikoje jau gal dešimtmetį diskutuojama, į kur Lietuva
turi orientuotis: ar į Šiaurės šalis, ar vis dėlto į Lenkiją,
Vidurio Europą. Gali būti, kad prezidentė taip duoda signalą, kad
iš esmės Šiaurės šalys yra ta bendruomenė, į kurią Lietuvai reikės
labiau orientuotis", - sakė L.Kasčiūnas.
Pasak politikos mokslų eksperto, iki šiol buvo labiau išreikšta
strateginė partnerystė su Lenkija nei su Šiaurės šalimis, nors su
jomis Lietuva taip pat nemažai bendravo. Šios šalys Europos
Sąjungoje Lietuvai yra labiau draugės nei oponentės.
„Tiesiog tam tikri objektyvūs kriterijai rodė, kad Šiaurės
šalių bendruomenė nėra visiškai atvira tokioms šalims kaip Baltijos
valstybės. Jos taip lengvai į savo bendruomenę neįsileidžia,
kadangi ten yra šiek tiek kitokia saugumo samprata ir pan.", -
aiškino L.Kasčiūnas.
Politologas teigė nemanantis, kad dėl įsiliejimo į Šiaurės
šalių bendruomenę reikėtų mesti veikimą per Lenkiją, Rytų erdvėje.
„Bet veikimas per Šiaurės šalis tai gali tikrai papildyti", - sakė
L.Kasčiūnas.