Anot bendrovės „Pasodėlė“ vadovo Clauso Baltserseno, informacijos apie pasireiškusį kiaulių marą bendrovė slėpti nebandė.
„Pradėję fiskuoti pavienių kiaulių kritimus, iškarto ėmėmės priemonių ištirti šio incidento priežastį – užkrato rūšį. Kadangi iš pradžių nebuvo aišku, nuo ko krito keli gyvuliai, tikrinome įvairias ligų versijas. O paaiškėjus, kad tai netipiškas klasikinio kiaulių maro pasireiškimo atvejis, nedelsiant ėmėmės visų reikalingų priemonių užkristi kelią užkrato plitimui“, - sako C.Baltsersenas.
Jo teigimu, šiuo metu bendrovė „Pasodėlė“ efektyviai bendradarbiauja su VMVT ir kartu siekia išsiaiškinti šios ligos šaltinį.
Kaip teigia VMVT direktorius prof. Kazimieras Lukauskas, šiuo metu intensyviai aiškinamasi, kaip užkratas pateko į kiaulių fermas. „Ir mes, ir bendrovė esame suinteresuoti kuo greičiau likviduoti ligos židinį ir išsiaiškinti, kaip šios ligos užkratas pateko į fermas. Tai mums padeda daryti ir prokuratūra, kuri jau pradėjo tyrimą. Šiuo metu dar atliekami kiaulių tyrimai.
Nors naujų ligos atvejų nėra nustatyta, o pastaruosius tyrimus žadame baigti šią savaitę, kiaulių ir kiaulienos eksportas iš Lietuvos turėtų būti atnaujintas jau kitą savaitę. Tačiau Panevėžio rajonui dar bus taikomi apribojimai ir tų fermų kiaules stebėsime dar dešimt dienų“, - teigia K.Lukauskas.
Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, smerkti „Pasodėlės“ savininkus dėl to, kad bendrovė bandė nustatyti gyvulių kritimo priežastis pati yra neteisinga, nes pats klasikinio kiaulių maro pasireiškimas buvo netipiškas.
„Atsižvelgiant į tai, kad pirmieji gyvulių kritimo atvejai buvo pavieniai, o ne masiniai, kaip paprastai būna pasireiškus šiai ligai, galima manyti, kad ir gyvulių sveikatą tikrinęs veterinarijos gydytojas nebuvo tikras, jog tai klasikinis kiaulių maras. Todėl suprantama, kodėl bendrovė gyvulių kritimo priežastis bandė aiškintis pati“, - teigė asociacijos direktorius.