Tokį sprendimą komitetas ketvirtadienį priėmė apsvarstęs Seimo
Teisės departamento teiginius, kad Vyriausybės ir parlamentarų
ketinimai sumažinti motinystės pašalpas gali prieštarauti
Konstitucijai.
Seimo teisininkai priekaištauja, kad ketinama mažinti tik tas
motinystės pašalpas, kurios mokamos iš „Sodros“, o analogiškų išmokų,
mokamų iš valstybės biudžeto, nesiūloma mažinti, todėl tai galimai
pažeidžia Konstitucijos nuostatas dėl lygiateisiškumo.
Iš valstybės biudžeto, o ne iš „Sodros“ yra mokamos motinystė
pašalpos statutiniams pareigūnams.
„Statutinių pareigūnų specifinis statusas pateisina skirtingą
pašalpų mokėjimo reguliavimą“, - BNS sakė komiteto patarėjas Virginijus
Kanapinskas.
Po tokių Seimo teisininkų išvadų Teisės ir teisėtvarkos komitetas
privalėjo pateikti savo išvadą, kitaip Seimas negali balsuoti dėl
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisų, numatančių
motinystės pašalpų sumažinimą jau nuo šių metų rugpjūčio
Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo motinystės pašalpas
iki 50 proc. mažinti tik nuo kitų metų liepos, o ne nuo gegužės, kaip
buvo siūloma anksčiau.
Auginantiems vaikus iki vienerių metų tėvams siūloma mokėti 90
proc., nuo vienerių iki dvejų metų - 75 proc. gauto darbo užmokesčio
dydžio išmoką.
Nuo kitų metų liepos 1-osios siūloma pirmaisiais vaiko auginimo
metais mokėti 90 proc., o antraisiais - 50 proc. gauto atlyginimo
išmokas, kartu leidžiant motinoms užsidirbti papildomai.
Mažinant išmokas išimtys būtų taikomos tik tiems tėvams, kurių
gaunama pašalpa po sumažinimo nebesiektų minimalios mėnesio algos -
800 litų. Tokiu atveju pašalpa būtų apkarpoma mažiau - kad nebūtų
mažesnė negu 800 litų.
Dabar motinystės pašalpa pirmaisiais metais siekia 100 proc.,
antraisiais - 85 proc. gauto darbo užmokesčio, tačiau ji negali
viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio - 7440 litų. Jeigu gaunantys
pašalpą tėvai įsidarbina, jiems pašalpos arba mažinamos, jeigu alga
nesiekia pašalpos dydžio, arba iš viso nebemokamos, jeigu jų gaunamas
darbo užmokestis yra didesnis už pašalpą.