D.Grybauskaitės teigimu, po susitikimų su Švedijos parlamento
pirmininku Peru Westerbergu ir premjeru Fredriku
Reinfeldtu nelieka abejonių, kad Švedijos
interesas Lietuvos energetikos sektoriuje didėja, pranešė Prezidento
spaudos tarnyba.
„Jau nebekalbama, kad tai tik komercinis reikalas, o išsakoma ir
politinė nuostata - padėti įgyvendinti bendrus energetikos projektus.
Gavome iš Švedijos parlamento patikinimą, kad dauguma politinių
partijų pritaria elektros tilto „NordBalt“ statybai. Švedija
pasirengusi investuoti į šį projektą ir padėti Baltijos regionui
siekti energetinės nepriklausomybės“, - pranešime cituojama šalies
vadovė.
D.Grybauskaitė padėkojo Švedijai už paramą, kuri išjudino šį
ypatingos svarbos projektą, ir pakvietė šią Šiaurės šalį prisidėti
prie naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projekto.
F.Reinfeldtui ji teigė, kad Lietuva ketina demonopolizuoti
elektros rinką, o kol bus statoma nauja atominė elektrinė, ypatingą
dėmesį skirti alternatyviosios energetikos plėtrai. Šioje srityje,
anot D.Grybauskaitės, labai praverstų Švedijos patirtis.
Prezidentės nuomone, Švedijos pirmininkavimo prioritetai atspindi
ir Lietuvos interesus. Susitikimų metu dar kartą buvo suderintos
Švedijos ir Lietuvos pozicijos sprendžiant finansinės krizės,
energetikos bei aplinkosaugos problemas.
F.Reinfeldtas patikino, kad energetinis saugumas svarbus visam
Baltijos jūros regionui ir pritarė D.Grybauskaitės nuostatai -
bendromis jėgomis sukurti realiai veikiančią energetikos rinką
Baltijos jūros regione. Jis pritarė ir Lietuvos siekiui kuo greičiau
prisijungti prie Šiaurės šalių elektros tinklų.
Iš Švedijos D.Grybauskaitė išskrido į Latviją, kur vakare susitiks
su Latvijos prezidentu Valdžiu Zatleru, o penktadienį - su parlamento
pirmininku Gundaru Daudze ir premjeru Valdžiu Dombrovskiu.
Lietuva, Latvija ir Švedija trečiadienį pateikė bendrą paraišką
Europos Komisijai dėl maždaug 2-2,5 mlrd. litų vertės elektros tilto
tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ statybai Europos Sąjungos
numatytų skirti 175 mln. eurų (604 mln. litų).
Iš bendros sumos 44 mln. eurų (151,9 mln. litų) prašoma skirti
Latvijos vidaus tinklams, o 131 mln. eurų (452,3 mln. litų) - jungčiai
tarp Švedijos ir Lietuvos.
Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemas planuojama
sujungti iki 2016 metų pavasario, nutiesiant apie 350 km ilgio kabelį
Baltijos jūros dugnu su elektros energijos keitiklių stotimis abejose
šalyse.