Antikorupcijos komisija penktadienį pranešė šią savaitę gavusi
Šiaulių rajono Rėkyvos bendruomenės narių skundą, kad iš durpių
kasybos Šiaulių mieste esančio Rėkyvos ežero prieigose neteisėtai
pelnosi ne tik danų įmonė „Rėkyva“, bet ir Aplinkos ministerija.
Anot komisijos pirmininko „tvarkiečio“ Kęsto Komskio, jei
„įtarimai pasitvirtintų, paaiškėtų padaryta milžiniška tiek finansinė,
tiek ekonominė, tiek gamtosauginė žala valstybei“.
Skundą komisijai pateikę Šiaulių krašto gyventojai teigia, kad AB
„Rėkyva“ durpes prie pat ežero kasa jau apie 10 metų, tačiau esą moka
tik simbolinius mokesčius valstybei - 200 tūkst. litų per metus, o
žala gamtai padaroma už milijonus.
Seimo Antikorupcijos komisijos dėmesį patraukė ir tai, kad
aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas savo įsakymu „kone atidavė
durpynus danų įmonei“. Pranešime teigiama, kad ministru įsakymu nuo
4722 ha iki 2560 ha susiaurinta saugomų teritorijų tinklo „Natura
2000“ teritorija, todėl dabar Rėkyvos ežero pakrantė į ją nebepatenka.
„Tai minėtai danų įmonei suteikia galimybę durpes kasti didesniame
prie ežero esančiame plote. Pirminiais duomenimis, šis, kaip ir
daugelis kitų Lietuvoje esančių naudingų iškasenų karjerų,
eksploatuojamas be konkurso. Be to, nėra ir normalaus poveikio
aplinkai vertinimo“, - rašoma Antikorupcijos komisijos pranešime.
Šiaulių rajono savivaldybė, iš savo biudžeto skirianti lėšas ežero
priežiūrai, jokios įtakos sprendimams daryti negali, nors teigia taip
pat įtarianti vykdomą neteisėtą veiklą.
„Iš pirminių surinktų duomenų matyti, kad aplinkos ministro
sprendimas yra palankus AB „Rėkyva“, kuri dar ne vienerius metus galės
kasti durpes iš Rėkyvos ežero teritorijoje esančio durpyno. Tai kelia
nemažai abejonių, todėl ir pradedame tyrimą“, - pareiškė Seimo
Antikorupcijos komisijos pirmininkas K.Komskis.
Aplinkos ministerija penktadienį kategoriškai paneigė informaciją
apie tariamai neskaidrų aplinkos ministro Gedimino Kazlausko įsakymą,
esą suteikusį privilegijų danų verslininkams.
Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė BNS sakė, kad
Rėkyvos pelkės saugoma teritorija sumažinta atsižvelgus į mokslininkų
rekomendacijas.
„Jie atlieka tyrimus, analizuoja, kas reikšminga mokslui, kur
vertybių sumažėjo ir pan. Pati pelkė nėra išimta iš „Natūra 2000“, -
pabrėžė J.Juozaitienė.
Anot ministerijos pranešimo, teritoriją, esančią šalia Šiaulių
miesto Rėkyvos ežero, stebėjo Vilniaus universiteto Ekologijos
instituto mokslininkai.
Aplinkos ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad
ministro įsakymas dėl „Natūra 2000“ teritorijos sumažinimo savaime
neišplečia teritorijos, kur verslininkai gali kasti durpes.
„Šiuo įsakymu šalia ežero esantį durpyną eksploatuojančiai Danijos
įmonei „Rėkyva“ nebuvo suteikta jokių išskirtinių teisių, galimybių ar
privilegijų“, - pabrėžė ministerija.
T.Beržinsko teigimu, iš pradžių buvo nustatyta potenciali saugoma
teritorija, bet joje neaptikus vertingų gyvūnų, ribos sumažintos.
J.Juozaitienė pripažino, kad verslininkai yra pateikę naują
siūlymą dėl naujų technologijų taikymo kasant durpes, tačiau,
J.Juozaitienės teigimu, ministerija jo net nesvarsto, nes neatliktas
poveikio aplinkai vertinimas.
„Aplinkos ministerijos pozicija - saugoti tokias teritorijas, kaip
Rėkyvos pelkė“, - sakė ji.
Atsakydamas į priekaištus dėl neva per mažų mokamų mokesčių
T.Beržinskas tvirtino, kad jų reglamentuoja Gamtos išteklių naudojimo
įstatymas.
Jau kurį laiką Šiaulių visuomenė reikalauja, kad Rėkyvos durpynas
būtų kuo greičiau uždarytas, nes esą pradeda sekti unikalus
aukštapelkinis Rėkyvos ežeras.