„Pertvarka taupymo sumetimais vyksta stichiškai, negalvojama apie pasekmes, kurios palies žemės laukiančius žmones“, – į spaudos konferenciją pakvietę žurnalistus tvirtino Prienų ir Birštono savivaldybių žemėtvarkos specialistai.
Rangovams lieka skolingi
Kalbėdama apie sustabdytus žemės reformos darbus Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėja Dalė Gulijeva paminėjo, kad, be asmeninio ūkio žemės, kaimo vietovėje nuosavybės teisės lieka neatkurtos 0,5 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, miestų teritorijose – Prienų mieste – 16 proc., Jiezne – 27 proc., Birštone – 39 proc. Dalis žmonių nepasirinko realaus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, tebevyksta ginčai ar teismo procesai tarp pačių pretendentų, dalyje patvirtintų žemės reformos žemėtvarkos projektų sklypai suformuoti, tačiau dėl politikų priimtų sprendimų žemės tvarkymo darbai yra sustabdyti.
Žemėtvarkos specialistai atkreipė dėmesį, kad didelę sumaištį vykdant žemės reformą daugelyje seniūnijų sukėlė 2007 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimas, kuriuo buvo sustabdytas nuosavybės teisių atkūrimas perduodant nuosavybėn neatlygintinai saugomose teritorijose suprojektuotus žemės sklypus, įskaitant ir asmeninio ūkio žemę.
Kaip vieną priežasčių skyriaus vedėja paminėjo žemėtvarkos projektų autorių kaitą ir tai, kad paskelbus konkursą darbams į šešias kadastro vietoves neatsirado norinčiųjų dirbti. Pakartotinai paskelbus konkursą žemėtvarkos projektų autorių pareigoms eiti Stakliškių, Kašonių ir Vėžionių kadastro vietovėse niekas nedirba iki šiol.
Geru žodžiu minėdama rangovus (Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus ir individualiose įmonėse dirbančius specialistus) žemėtvarkos skyriaus vedėja D. Gulijeva pripažino, kad už atliktus darbus žemėtvarkos projektų autoriams nesumokėta 416 tūkst. Lt.
„Nors teigiama, kad reformos darbams išleista pernelyg daug lėšų, pernai iš 1,2 mln. Lt, skirtų žemės reformai, vien Registrų centrui sumokėjome 423 tūkst. Lt“, – teigė D. Gulijeva.
Pertvarka vykdoma stichiškai
Prieš porą metų Konstituciniam teismui pripažinus, kad nuosavybės teisių atkūrimas saugotinose teritorijose prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, tik šiais metais gegužės 26 d. LR Seimas priėmė įstatymo pataisas. Dėl tos priežasties, pasak žemėtvarkininkų, nepaskelbti Birštono vienkiemių ir Nemajūnų kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektai, pagal gautas išvadas nesuprojektuoti sklypai 98 piliečiams pagal gautas išvadas.
Problemų grąžinant žemę saugomose teritorijose esama ir Ašmintos bei Balbieriškio seniūnijose. Akivaizdu, kad priėmus Nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymo pataisas, Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje žemę lygiaverčiais sklypais galės gauti tik tie piliečiai, kurie turėjo žemės minėto parko teritorijoje ir kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena iki šiol arba mirties dieną gyveno (jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės yra miręs).
„Kadangi apie 90 proc. laisvo valstybinio fondo žemės Birštono seniūnijoje patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją, praktiškai žemės reforma Birštono savivaldybėje užstrigo. Negalima nei ženklinti žemės sklypų, nei skelbti žemėtvarkos projektų papildymo norintiesiems gauti lygiaverčius sklypus“, – kalbėjo Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė Birštono seniūnijoje, Birštono savivaldybės tarybos narė Birutė Vokietaitienė. Žemėtvarkos specialistė sakė kasdien bendraujanti su interesantais ir jiems tai aiškinanti, tačiau piliečiai nelinkę gilintis į politikų sprendimus, jie kaltina tik žemėtvarkininkus, nes kiekvienam svarbūs tik jų konkretūs interesai.
„Ruošiamasi perduoti žemės grąžinimo dokumentus, bet neaišku, kas juos iš mūsų priims ir kaip bus tęsiami darbai. Ar protinga vežti maišus bylų iš Birštono savivaldybės į Prienus, o po kurio laiko vėl juos boginti atgal? Žemės ūkio ministerija, kuriai pavestos žemėtvarkos funkcijos, turėtų susirūpinti, kad svarbūs dokumentai būtų iš karto perduoti toms institucijoms, kurios tęs darbus“, – kalbėjo B. Vokietaitienė ir išreiškė nerimą, kad ši pertvarka vykdoma stichiškai, negalvojama apie pasekmes.
Detalieji planai - urbanistų darbas
Kalbėdama apie problemas ir piliečių skundus dėl mieste esančios žemės žemėtvarkos skyriaus vedėja D.Gulijeva paminėjo, kad Birštono mieste laisvos žemės beveik nėra, bus suprojektuoti nedideli žemės sklypai, iš 98 piliečių ją gaus tik pusė su privilegijos teise laukiančių pretendentų. Dėl to, reikia manyti, vėl bus sulaukta piliečių skundų.
Rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Stasys Svetavičius kalbėjo apie nuosavybės teisių atkūrimo problemas Prienų mieste.
Prienų ir Jiezno miestuose laisvos žemės yra, tačiau neparengti detalieji planai, už kurių paruošimą atsakingi ne žemėtvarkos specialistai, o savivaldybių Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistai, tačiau žmonėms nerūpi, kodėl stringa šie darbai, ir pretenzijas išsako žemėtvarkininkams.
Detalieji planai ir kadastrinių matavimų bylos rengiamos savivaldybių lėšomis. Laisvas neužstatytas teritorijas, kurios grąžinamos natūra buvusių žemės savininkų pretendentams į žemę, nustato savivaldybių administracijų specialistai. Apskrities viršininkas priima sprendimus nuosavybės teisėms atkurti tik savivaldybei atlikus kadastrinius matavimus, nustačius žemės naudojimo paskirtį ir kitus duomenis, reikalingus sklypui įregistruoti registre.
Į „Ūkininko patarėjo“ klausimą, kiek pagal taupymo programą žmonių papildys bedarbių gretas, žemėtvarkos skyriaus vedėja D. Gulijeva paaiškino, kad Kauno apskrities viršininkės įsakymu nuo rugpjūčio 10 d. iš 25 skyriuje dirbančių specialistų bus atleista 15 žmonių. Bus apleistos žemėtvarkininkų turėtos patalpos seniūnijose, išparduoti baldai, o piliečiai dėl žemės reikalų turės vykti į rajono žemėtvarkos skyrių, nes ten bus nukeliavę jų žemės dokumentai.
Profsąjungos mato įstatymų pažeidimų
Atkreipdama dėmesį į susidariusią situaciją žemės tvarkymo srityje Lietuvos apskričių ir savivaldybių darbuotojų profesinė sąjunga dėl įstatymų pažeidimo liepos 15 d. kreipėsi į Kauno apskrities viršininkę Oną Balžekienę.
„Kauno apskrities viršininko administracijoje grupei darbuotojų yra įteikti įspėjimo apie atleidimą iš darbo lapeliai. Jie įteikti nevykdant LR DK 47 str. 3,4 ir 7 d. imperatyvinių nuostatų, o tai sukelia pasekmes pagal LR DK 130 str. 3 ir 4 dalį. Suteikiamos nemokamos atostogos darant spaudimą darbuotojams, pažeidžiant LR DK 184 str. ir Kauno apskrities viršininko administracijos kolektyvinę sutartį“, – teigiama rašte, kurį pasirašo profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas.
Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 17 ir 08 str. bei LR DK 22 str. 1 d. 5, 6 p., reikalaujama atšaukti įspėjimo apie atleidimą iš darbo lapelius, nutraukti nemokamų atostogų suteikimą darbuotojams, už jau suteiktas nemokamas atostogas sumokėti darbuotojams kaip už darbo laiką.
Nepašalinus minėtų įstatymų pažeidimų žadama kreiptis į teismą siekiant nustatyti kaltuosius dėl įstatymų pažeidimo asmenis, taip pat ketinama prašyti atlikti tarnybinius patikrinimus.