Cit! Velnią minėti Seimas jau uždraudė - valgykit blynus, kol galit - žiemos varymas iš kiemo ir kiti Užgavėnių šventės žaidimai politikams gali pasirodyti grynai paranormalus reiškinys. O kur dar Kūčių vakaro burtai ir stebuklingi Joninių laužai, paparčio žiedas!
Lrytas.lt siūlo peržvelgti Lietuvos žmonių gyvenimą ir atrinkti, kokios įprastos vertybės lieka už naujai pataisyto Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo rėmų.
1.Šiluvos atlaidai. Kuo laikyti Mergelės Marijos apsireiškimą: ar tai informacija apie religinius įsitikinimus, ar paranormalus reiškinys? Ar informacija apie moterį, kuri susilaukė sūnaus nuo Dievo, neiškreipia šeimos santykių suvokimo?
2.Televizija. Galvojote, kad seksualią stambiakrūtę per MTV į saldainių parduotuvę kviečiantis juodaodis reperis jai tikrai nori nupirkti čiulpinuką? Ach, kiek ten nešvankybių! Todėl pamirškit Byvį ir Tešlagalvį!
O „Kietas riešutėlis“ B.Willisas mėgsta keiktis – velniop jį! Įstatymas numato, kad vaikai negali girdėti gatvės kalbos: vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai kenkia doroviniam vystymuisi. Ar paskutiniame savo filme Jackie Chanas nesulaužė nė vienos kėdės? Kažkas toje komedijoje mėtėsi tortais? Vadinasi, televizija rodė sąmoningą turto gadinimą ar naikinimą. Įstatymo raidė griežta – televiziją reikia išjungti. Vakarą su vaikais leiskite parke čiulbant paukšteliams.
3.Muzika. Jeigu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai per frakcijos posėdžius neklauso Eltono Johno, George'o Michaelo ar Freddie Mercury dainų, galbūt šių atlikėjų kūryba nėra „reikšminga meniniu požiūriu“. Homoseksualių žvaigždžių pasaulėžiūra gali įkvėpti: būk toks, koks iš tikrųjų esi! Būk laisvas!
Juk muzika galinga. Žmonės kalba, kad Sovietų Sąjungą sugriovė ne tik V.Landsbergis, bet ir džinsai, „Beatles“, rokas... Kas pasakys, kad muzika nelaužo rėmų ir neatneša laisvės? Laisvės apsispręsti, kuo būti.
4.Krepšinis, futbolas, ledo ritulys... Prisimenate didįjį Donato Zavacko pirštą per LKL finalo seriją? O ekrane ūžiančią minią, kuri skanduotėmis koneveikia arbitrus ir varžovus? Muštynes per ledo ritulio varžybas ir rasistinius šūkius per futbolą? Juk tai – tikras purvas tyram vaiko pasauliui. Kam jo reikia? Uždrausti, nes tai informacija, „susijusi su psichinio (psichologinio, emocinio) ar fizinio smurto vaizdavimu“.
5.Kompiuteriniai žaidimai. Grumtynės su zombiais, teroristų šaudymas, Antrojo pasaulinio karo operacijų atkūrimas, tankai, lėktuvai, kraujas, baimė ir siaubas. O kur dar internete paplitę žaidimai apie mafiją... Tapk gangsteriu, įsiliek į šeimą, pardavinėk narkotikus, vok automobilius ir nuodyk priešininkus – ar tai ne informacija, kuria „teigiamai vertina nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltėliai“, ar tokie žaidimai nesusiję su „nusikalstamos veikos modeliavimu“? Galbūt baudos didžiausiems pasaulio virtualių pramogų kūrėjams – tai Seimo sugalvotas būdas papildyti išsunktą Lietuvos biudžetą?
6.Ar nors kartą buvote Genocido aukų muziejuje Vilniuje? Ne? Tada greičiau apsilankykite, kol Seimas jo neuždarė. Pasakojimai iš KGB rūsių negali nesukelti siaubo. Istorijos nepapudruosi. O įstatyme aiškiai nurodyta, kad informacija daro neigiamą poveikį, kai „rodomas mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas“. Seimas galės pasiginčyti, ar išniekinti partizanų kūnai nuotraukose yra „reikšmingi moksliniu ar meniniu požiūriu“, ar „yra viešas interesas skelbti“ tokias nuotraukas...
7.Vaikus derėtų laikyti toliau nuo istorijos, nes Margiris su degančiais Pilėnais kelia ne tik siaubą, bet ir „skatina savęs žalojimą ar savižudybę, detalizuoja savižudybės priemones ir aplinkybes“. Išplėškime šį puslapį iš istorijos vadovėlio.
8.Aukso puodas! Įstatymas skamba tarsi pavojaus skambutis – vaikus reikia apsaugoti nuo informacijos, kuri skatina lošti, ragina, siūlo dalyvauti azartiniuose lošimuose, loterijose ir kituose žaidimuose, kuriuose sudaromas lengvo laimėjimo įspūdis. Už du litus galima laimėti naują „VW Golf“ arba milijoną! Kas gali būti lengviau?
9.Muilo operos. Namų šeimininkės turi virti valgį ir valyti dulkes, o iš mokyklų grįžę nepilnamečiai – ruošti pamokas. Marijos Azalarijos ir Chosė Pirdalito meilės istorijos tęsiniui iš Venesuelos nelemta pasiekti Lietuvos. Juk jų laukinė meilė ir deginanti nesantuokinė aistra, visai kaip gyvenime, iškreipia šeimos santykius, paniekina jos vertybes... Ar jie nekursto lytinio geismo? O tas rimbas ir šiaudų kupeta – ar nėra Lietuvoj uždrausti seksualiniai reikmenys? Ir dar tas judviejų bučinys po kriokliu (Marija labai jautri) - tai aiškus „kitoks seksualinis pasitenkinimas“. Ištisas Petro Gražulio košmaras.
O kai girtą Chosė Pirdalitą sugundo kerštingoji kaimynė Rozalija... Tada jau smarkiai ima dvokti poligaminiais santykiais. Tokios scenos – ne Lietuvai. Užsimerkime ir galvą kiškime po antklode. Nes vėliau Marija ir Chosė išsiaiškins, kad jiedu yra... o, ne! Vieno tėvo vaikai!
10.Užsienio, išskyrus Rusiją, politikai. Visa laimė, kad Dalia Grybauskaitė buvo tiesi – ji nėra lesbietė. Kitaip prezidentės nei matytume, nei girdėtume.
O žvelgiant į užsienį – ten daug baisiau. Jeigu kitu Vokietijos kancleriu taps Berlyno meras Klausas Wowereitis, galas jam! Atvykdamas į Vilnių jis privalėtų išsižadėti savo partnerio. Islandijos premjerė Johanna Sigurdardottir irgi turėtų gėdytis Lietuvos. Nesvarbu, kad Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę – neslepiamas premjerės homoseksualumas yra nenuplaunamas.
Lietuvos žurnalistai gali būti ramūs tik imdami interviu iš Rusijos politikų – ten viskas yra aišku. Vyras – tai vyras, o moteris – tai moteris. Jokios propagandos.