Paaiškėjo, kad bendrijos
pirmininkė Joana Šimanauskienė visai be reikalo skundžia miesto
savivaldybę, kuri net neketina iš „Vilties“ atimti jos turimo
panaudai gauto ploto. Savivaldybė tik nori dalį patalpų, kurių
„Viltis“ nenaudoja, suteikti kitoms organizacijoms panašiai veiklai
vykdyti.
Asociacija Kauno bendrija „Viltis“ įregistruota 1992 metais, ji
vienija šeimas, turinčias narių su protine ir fizine negalia. Kaip
teigė organizacijos vadovė J.Šimanauskienė, jos sąrašuose pernai
buvo 47 vaikai. Net ir jei visi vienu momentu lankytų „Vilties“
dienos centrą, tai patalpose, kurias Kauno miesto savivaldybė
suteikė šiai organizacijai, jiems vietos būtų per akis. Tačiau
vidutiniškai dienos centrą lanko apie 10 neįgaliųjų, o pati
„Viltis“ užima tik šeštadalį (apie 300 kv. m) buvusio vaikų
darželio ploto (1831,28 kv. m).
Kaip teigiama Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui adresuotame
Vaiko teisių kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės rašte,
organizacija „Viltis“ jau 11 metų disponuoja Kauno miesto
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, tačiau
jos naudojamos neracionaliai: apie 1500 kv. m patalpų - apleistos.
Dalis pastato fasado perdažyta, tačiau pastatui būtina renovacija.
Šildymo sistema atjungta, žiemą kelios patalpos šildomos krosnele,
kitos - nešildomos, drėksta. Buvusio vaikų darželio langų rėmai
nekeisti nuo 1968 metų.
Veiklos pradžioje „Vilties“ organizacija išsilaikė iš labdaros,
kurios nemažai iš įvairių užsienio šalių gaudavo ir per Kauno
miesto savivaldybę. Šiam šaltiniui išsekus, vietos geradarių bei
visuomenininkų pastangų paramos išlaikyti „Viltį“ ir jai suteiktus
namus - kelių korpusų vaikų darželį, daugiau nei 1 ha teritoriją,
kurioje tebelikę 11 pavėsinių, neužtenka. „Viltis“ keletą metų
gaudavo paramą teikdama savivaldybei projektus ir dalyvaudama
konkursuose socialinėms paslaugoms finansuoti. Tačiau 2001-aisiais
nepateikė ataskaitų dėl 3000 Lt panaudojimo, o 2002 ir 2003-aisiais
projektų neteikė. 2007-2008 metais per projektus „Viltis“
kultūrinėms reikmėms gavo po 7000 litų. Dar 3000 Lt pernai pavyko
gauti per socializacijos programą.
Derybos su J.Šimanauskiene, kad ji įsileistų į pastatą kitas
panašias organizacijas (čia pageidauja įsikurti Sutrikusio
intelekto žmonių globos bendrija „Kauno viltis“, teikianti
paslaugas asmenims su proto negalia, savivaldybė ketina įsteigti ir
„Pastogės“ padalinį, kuriame laikinai būtų apgyvendinami tėvų
globos netekę vaikai) laukiamų rezultatų nedavė.
Į jokias
konstruktyvias diskusijas J.Šimanauskienė nesileidžia,
įsipareigojimų nevykdo, bet nuolat rašo skundus. Ir taip tęsiasi
jau ne vienus metus. Primygtinai prašoma pateikti vaiko teisių
kontrolierei savo argumentus, kokiu būdu ketina gauti lėšų ir
atnaujinti apleistas, nenaudojamas vaikų darželio patalpas, kurių
„Vilties“ organizacijai „neaprėpia“, organizacijos vadovė jokio
atsakymo nedavė.
Kaune socialinėje srityje veikia apie 400 organizacijų. Daugiau
nei 100 jų bendradarbiauja su savivaldybe. Nevyriausybinės
organizacijos rengia projektus, programas, teikia paraiškas gauti
finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei kitų
šaltinių, dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose.
Vaiko teisių kontrolierės R. Šalaševičiūtės nuomone, „Viltis“
be valstybės, ES paramos nėra pajėgi atlikti pastato renovacijos,
realizuoti naujų idėjų, plėtoti nestacionarių socialinių paslaugų
įvairovę asmenims su negalia, nes tam reikia gerų administracinių
gebėjimų“.
Panaudos sutartis, kuria remdamasi „Viltis“ valdo per 1800 kv.
m ploto, kai pati naudoja tik per 300 kv. m nustos galios tik
2018-aisiais. Kauno miesto savivaldybė rengiasi prieš terminą
perimti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas -
1500 kv.m ploto.
Su „Viltimi“ būtų pasirašomas naujas susitarimas, kad ji,
užimdama 319 kv. m patalpas, ir toliau teiktų socialinės priežiūros
paslaugas asmenims su protine ir fizine negalia. Beje, pačiai J.Šimanauskienei buvo siūloma steigti atskirą biudžetinės įstaigos
padalinį, skirtą tik asmenims su proto negalia, tačiau nei šis, nei
kiti pasiūlymai jai netiko. Įsitikinta, jog „Vilties“ pirmininkė
apskritai nėra motyvuota ieškoti kompromisų, teikti informaciją
apie veiklą.
J.Šimanauskienė įspėta dėl to, kad nevykdo vaiko teisių
apsaugos kontrolierės reikalavimo pateikti su tyrimu susijusią
medžiagą. Jai pasiūlyta, atkreipiant dėmesį į vaiko interesų
prioritetiškumo principą, geranoriškai ir aktyviau bendradarbiauti
su miesto savivaldybe, sprendžiant sutarties pakeitimo, paslaugų
teikimo klausimus.