Europos Komisijos biurokratai
gerai ruošdavo pamokas, todėl pelnytai gali didžiuotis dirbę, ko gero, su pačiu
reikliausiu komisaru.
Dabar D.Grybauskaitė rikiuoja savo komandą Lietuvoje. Tačiau mokslo
daktarų laipsniais apsikarstę patarėjai pirmąją klaidą jau padarė - neįrodė
šeimininkei, kad būtina geromis iniciatyvomis sudrebinti Lietuvą.
Inauguracijos dieną D.Grybauskaitės pasakytos kalbos buvo be spalvų, be
vilties ir ilgalaikių tikslų, jautėsi tik tas pats noras be perstojo
laužyti neįvardytiems oligarchams kaulus.
Noras geras, sunkiai kritikuojamas, bet panašios deklaracijos jau
baigia atsibosti - reikia arba baigti apie tai kalbėjus, arba pagaliau
pradėti tuos sąnarius sukioti.
Nejučia pagalvojau, kad net ir tokia K.Prunskienė tikriausiai būtų
pasakiusi ką nors reikšmingesnio.
Net ir per prezidento rinkimų kampaniją, jei paanalizuotume
D.Grybauskaitės pasisakymus, aptiksime daug lyg kirviu kapotos kalbos,
kurioje daugiau akcentuojamas kalbos tonas, pats noras kapoti, o ne reikalo esmė.
Taigi malkų iš to bent jau kol kas lyg ir nematyti.
Tai, kad jau kitą dieną po inauguracijos prezidentė D.Grybauskaitė
išsikvietė kelis ministrus pokalbio, labiau priminė trumpalaikį emocijų
proveržį ir norą kuo greičiau kam nors viešai išdaužyti snukį
(atsiprašau už šį žodį, bet kitą rasti šiam įspūdžiui apibūdinti buvo nelengva).
Išvydę tokią situaciją Briuselio biurokratai tikriausiai pritariamai
linguotų galvas. Jiems toks stilius yra iki skausmo pažįstamas.
Tačiau ar nebus šįkart ko nors supainiojusi pati D.Grybauskaitė?
Klusnūs Briuselio raštininkai ir Lietuvos ministrai - toli gražu ne tas
pats.
Net ir absoliučiai nepopuliarus Seimo pirmininkas A.Valinskas ėmė ir
nesusilaikė nepriminęs D.Grybauskaitei, kad ministrai - ne bambaliai,
kuriuos būtų galima stumdyti.
Priminimas išėjo į naudą, nes pasikvietusi sveikatos apsaugos ministrą
A.Čapliką prezidentė jį daug kam netikėtai jau ėmė girti. Ir finansų
ministrė I.Šimonytė gera, tik jos aplinka - ministerija - bloga.
Kiti ministrai priekaištų irgi jau nebesulaukė.
Iš didelio ir juodo rinkimų kampanijoje demonstruoto debesies - anei
žadėto lietaus, anei dundulio.
Susėdę ministras A.Čaplikas ir prezidentė rado bendrą priešą ir pliekė
iš peties kažkokią mistinę sveikatos apsaugos sistemą, lyg dabartinis
ministras, kaip ir daugelis jo pirmtakų, pats savo rankomis jos nebūtų kūręs.
Pagaliau, kuo tada ministras R.Dagys yra blogesnis už ministrą
A.Čapliką? Juk socialinės apsaugos sistema yra bloga, o ne R.Dagys.
Vadinasi, ir jo liesti negalima.
Ten, Briuselyje, šalia komisarės dirbo savo pareigas griežtai žinantys
raštininkai, primamojo vedėjai, referentai ir kitokie popierėlių
nešiotojai. Jie žinojo, ką gali, o ko - ne.
Atrodo, kad Lietuvos prezidentės patarėjams irgi bus skiriamas ne ką
didesnis vaidmuo. Todėl D.Grybauskaitė ir tvarkosi su ministrais kaip
pati greita galva sumąsto - šiandien griaustinius laido, o rytoj jau galveles glosto.
Gal dėl to menko vaidmens niekas iš patarėjų ir nesusiprotėjo savo
poniai priminti, kad per inauguraciją Lietuvos kaimuose ir vienkiemiuose
žmonės tiesiog išsižioję laukė, ką gi pasakys jų išrinktoji.
O gal nieko sakyti ir nereikėjo?
Gal ir nereikėjo. Bus dar tų progų kalboms sakyti.
Tačiau inauguracinė prezidentės kalba turėjo parodyti visam politiniam
elitui, jos pačios koneveiktiems oligarchams ir kitiems klanams, kur
vėžiai žiemoja.
Gąsdino, bet neparodė. Tai gali būti suprasta ir kaip pasireiškęs
silpnumas. Oligarchai lengviau atsiduso: baigėsi dar vienas spektaklis.
Savo kalboje prezidentė turėjo aiškiai pasakyti, kad nuo šiol visos
svarbiausios Lietuvos politinio gyvenimo iniciatyvos eis iš Prezidentūros.
Ministrai, jei to reikės Lietuvai, bus net ir stumdomi bambaliai.
Niekas dėl to nemirs. Ir taškas.
Taikliam šūviui parako nepakako tikriausiai todėl, kad D.Grybauskaitė
savo patarėjus rinko pagal tokius pat principus, kaip ir Briuselyje.
Jei taip, tai klusnūs raštininkai su moksliniais laipsniais patirs dar
ne vieną fiasko. Kai reikės bendrauti ne su kiekvieną žodį gaudančia
universiteto studentų auditorija, o grumtis politikos užkulisiuose su
tavęs klausytis net neketinančiais politinių intrigų vilkais.
Prezidentūra visais laikais jautė savo vieną labai silpną vietą.
Jei pastarosios šeimininkas ar jo patarėjai užknisdavo visus kitus,
tai tie visi kiti (partijos, Seimo nariai, ministrai ir jų oligarchai)
tiesiog „pamiršdavo“, kad yra tokia Prezidentūra. Ir visais laikais
tokia bausmė būdavo labai veiksminga.
Netikite, kad taip gali būti? Paklauskite prezidentų A.M.Brazausko ir
V.Adamkaus. O gal D.Grybauskaitė to jau klausė, viską žino ir to jau saugosi?
Juk negali žmogus per naktį nei iš šio, nei iš to pasikeisti ir pulti
glostyti tų, į kuriuos dar neseniai visus pagalius svaidė.