Darbo grupės veikloje dalyvauja Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas Arvydas Basiulis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Busilas, Finansų ministerijos Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Žygimantas Grekas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Ūkio ministerijos, taip pat kitų valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, verslininkai.
„Neseniai organizavome apskritojo stalo diskusiją–konferenciją, kurioje įvertinę pridėtinės vertės mokesčio žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuose klausimo problemiškumą bei aktualumą, taip pat išskirtinę PVM įtaką Lietuvos Respublikos ekonomikai bei siekdami rasti geriausią išeitį iš susidariusios situacijos, padėti nacionaliniam gamintojui atgauti konkurencingumą rinkoje, nusprendėme, kad likus daugeliui neatsakytų klausimų, dialogas turi tęstis ir atsakyti į rūpimus klausimus“, - sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Gintautas Kniukšta. Atsižvelgiant į tai buvo kreiptasi į valdžios institucijas ir nevyriausybines organizacijas dėl darbo grupės sudarymo minėtoms problemoms aptarti.
Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas informavo, kad pagrindinis darbo grupės tikslas yra įtakoti Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pridėtinės vertės mokesčio maisto gamybos sektoriuose klausimus, priėmimą bei tobulinimą teikiant pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms, taip pat atkreipti valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei visuomenės dėmesį į problemas, susidariusias valdžios institucijoms padidinus pridėtinės vertės mokestį maisto gamybos sektoriuje. Darbo grupės posėdžiai, laikantis rotacijos principo, paeiliui vyks kiekvieno darbo grupės nario atstovaujamoje institucijoje.
Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus G.Kniukštos, PVM mokesčio tarifo padidinimas iš visų maisto gamybos sektorių didžiausią įtaką turėjo mėsos sektoriui. Toks valdžios sprendimas smarkiai sumažino mėsos perdirbimo įmonių konkurencingumą, o su PVM tarifo padidinimu sutapę kiti maisto gamybos sektoriui įtakos turintys veiksniai (pasaulinė finansinė krizė, Lenkijos zloto nuvertėjimas lito atžvilgiu, bei maženis PVM tarifas maisto produktams), stumia Lietuvos maisto gamybos sektorių į beviltišką situaciją.
Šalyje suklestėjo šešėlinė prekyba, kontrabanda, prastos kokybės maisto produktų pardavimas turgavietėse, mėsos bei jos gaminių importas iš Lenkijos, dėl viso to valstybė netenka pajamų į biudžetą, mėsos sektoriaus įmonės bankrutuoja, darbuotojai netenka darbo vietų, o valstybės biudžetas – mokestinių įplaukų.