Bendrovės linkusios slėpti
„Tačiau toks staigus mažėjimas kelia įtarimų, kad kai kurios įmonės bando arba paslėpti atliekas, arba kurį laiką laikyti, kol ateis geresni laikai“, — tikino pavojingų atliekų tvarkymu, rinkimu ir saugojimu užsiimančios uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ generalinis direktorius Virginijus Daubaras.
Gyventojams taip pat nesudaryta sąlygų tinkamai tvarkyti pavojingas atliekas. Daugelis, matyt, net nežino, kad į šiukšlių dėžę švystelėjo aplinkai pavojingą daiktą, pavyzdžiui, plaukų lako flakoną. Tik labai nedidelė dalis gyventojų stengiasi senus dažus, pasenusius vaistus, nagų laką, tirpiklius atiduoti tiems, kurie pasirūpina jų saugojimu ir šalinimu.
Savivaldybėms turėtų rūpėti, kaip ir kur surinkti iš gyventojų pavojingas atliekas. Pagal nustatytus reikalavimus net turėtų veikti priėmimo punktai. Tačiau taip nėra. Net verslas neskuba rūpintis sveika aplinka.
„Pavyzdžiui, kiekviena vaistinė pagal įstatymą turėtų priimti pasenusius vaistus, termometrus, tačiau kažkodėl to nedaro. Mat tai papildomai kainuoja, o niekas nenori rūpesčių“, — aiškino V.Daubaras.
Cheminiai plovikliai, gaivikliai, naudojami buityje, irgi priskirtini pavojingoms atliekoms. Tačiau dažniausiai ir jie keliauja į bendrą šiukšlių dėžę.
Tik pavieniai gyventojai su pavojingomis medžiagomis traukia į „Toksikos“ bendrovės filialus. „Tačiau dauguma gyventojų nežino nei kas yra pavojinga atlieka, nei kur jos saugiai atsikratyti“, — pridūrė V.Daubaras.
Gabena į Vokietiją
„Ar žinote, kad yra vairuotojų, kurie patys pakeičia savo mašinos tepalą?“ — paklausė „Toksikos“ vadovas. Žinoma, tarp vairuotojų nemažai auksarankių, tačiau kur jie deda panaudotą tepalą? O kur dingsta seni akumuliatoriai? Degalų ir oro filtrai?
Servisai tik visai neseniai pradėjo tvarkyti pavojingas atliekas, net keičiant padangas senosios yra paimamos.
Gyventojų ir gamintojų sąmoningumo rūšiuojant atliekas pasigendantis V.Daubaras vylėsi, kad situacija pagerės, kai Lietuvoje bus pastatyta pirmoji pavojingų atliekų deginimo įmonė. Tokią ketinama pastatyti kitų metų liepą šalia Šiaulių, Aukštrakiuose. Iš atliekų bus gaminama elektros energija.
Šiuo metu visos pavojingos atliekos išvežamos naikinti į Vokietiją, o tai nemažai kainuoja. Be to, reikia įvairių leidimų. „Visada reikia žinoti, kad pavojingos atliekos tvarkymo kaina įskaičiuota į bendrą produkto kainą. Mes visada vienu ar kitu būdu mokame už atliekos sunaikinimą. Tačiau jei atliekas naikinsime Lietuvoje, tai kainuos mažiau. Galbūt tai turės įtakos ir pačiai prekės kainai“, — kalbėjo „Toksikos“ generalinis direktorius.
Tiesa, įmonė šalia Šiaulių per metus pajėgs sunaikinti apie 8 tūkstančius tonų pavojingų atliekų. Pavyzdžiui, Vokietijoje ar Skandinavijoje panašios įmonės naikina ir 100 tūkstančių tonų.
„Tačiau Baltijos šalyse tai bus pirmoji tokia pavojingų atliekų deginimo įmonė“, — sakė V.Daubaras.
Ateityje — mažiau atliekų
Kaip pavojingų atliekų kiekis keisis ateityje, kai vis daugiau įmonių ir gyventojų rūpinasi sveikesniu gyvenimo būdu?
V.Daubaras neabejoja, kad tokių atliekų mažės. „Patiems gamintojams rūpės gaminti mažiau kenksmingus produktus, nes atliekų tvarkymas kainuoja brangiai“, — reziumavo „Toksikos“ vadovas.