Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis PVM tarifas didinamas nuo 19 iki 21 procento. Už tai balsavo 65 Seimo nariai, prieš - 40, susilaikė 22 parlamentarai.
Tiesa, šildymui ir knygoms bei neperiodiniams informaciniams leidiniams iki 2010 metų pabaigos siūloma taikyti 9 proc. dydžio lengvatinį PVM tarifą.
Valstybės biudžetą mažins daugiau kaip 2 mlrd. litų
Seimas linkęs pritarti tikslinamo
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymo pataisoms, kuriomis planuojamos 2009 metų
nacionalinio biudžeto pajamos mažinamos nuo 22 mlrd. 879 mln. 810
tūkst. litų iki 20 mlrd. 814 mln. 654 tūkst. litų.
Po antrojo patikslinto biudžeto svarstymo Seimas nusprendė, kad
dėl jo patvirtinimo bus balsuojama ketvirtadienį - artimiausiame
Seimo posėdyje. Už tai antradienį balsavo 74 parlamentarai, prieš -
29, susilaikė 30 Seimo narių.
Pagal patikslintą biudžeto projektą planuojama, kad biudžeto
išlaidos sieks 25 mlrd. 635 mln. 348 tūkst. litų ir 4 mlrd. 820
mln. 694 tūkst. litų bus didesnės už pajamas.
Anksčiau buvo planuojama, kad 2009-ųjų nacionalinio biudžeto
išlaidos sieks 25 mlrd. 822 mln. 265 tūkst. litų ir pajamas viršys
2 mlrd. 942 mln. 455 tūkst. litų.
Nors po pirmojo biudžeto svarstymo Seimo komitetai ir pavieniai
parlamentarai siūlė biudžeto asignavimus padidinti daugiau kaip 50
mln. litų, Vyriausybė nusprendė, kad asignavimai bus padidinti tik
6,4 mln. litų, kurie bus skirti atsiskaityti su atleidžiamais
žemėtvarkos įstaigų darbuotojais.
„Labiau didinti asignavimus dabartinėje situacijoje
paprasčiausiai nėra galimybių“, - sakė tikslinamo biudžeto projektą
Seime pristačiusi laikinoji finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Pagal tikslinamo biudžeto projektą, planuojamos savivaldybių
pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio mažinamos 394 mln. 671 tūkst.
litų. Dotacijos savivaldybėms iš valstybės biudžeto mažinamos nuo 3
mlrd. 17 mln. 452 tūkst. litų iki 2 mlrd. 954 mln. 606 tūkst. litų.
Tikslinamo biudžeto projektu taip pat siūloma padidinti
valstybės grynojo skolinimosi limitą nuo 5 mlrd. 850 mln. litų iki
9 mlrd. 560 mln. litų.
Vyriausybė taip pat siūlo nuo rugsėjo 1 dienos mokinio krepšelį
mažinti nuo 3738 iki 3635 litų.
I.Šimonytei pristačius tikslinamo biudžeto projektą, iš Seimo
tribūnos skambėjo opozicijos kritika Vyriausybei. Tuo tarpu
valdančiųjų atstovai biudžeto projektą gynė ir sakė, kad kitokios
išeities šiuo metu nėra.
„Kas balsuos už šį projektą, tas pritars, kad ir toliau būtų
keliami mokesčiai, mažinami atlyginimai ir išmokos. Tie, kurie
pritars šiam projektui, turi galvoti, kad rudenį gyvensime
drebėdami dėl lito stabilumo ir nežinodami, ko laukti“, - sakė
Tvarkos ir teisingumo frakcijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.
Pasak jo, šiame tikslinamo biudžeto projekte nėra išsakyti
esminiai siekiai padidinti valstybės pajamas ir struktūriškai
mažinti išlaidas.
Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius taip pat teigė,
kad svarstomame patikslinto biudžeto projekte per mažai dėmesio
skiriama pajamų didinimui, o per daug kalbama apie išlaidų mažinimą.
„Nuolatiniam išlaidų mažinimui nereikia ypatingų gebėjimų.
Tačiau kur bus riba?“ - klausė A.Butkevičius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Liberalų
sąjūdžio narys Kęstutis Glaveckas sakė, jog kalbėti apie tai, kaip
padidinti biudžeto pajamas, neverta, nes traukiasi visos rinkos, o
nuo to priklauso ir į valstybės biudžetą surenkama suma. Todėl,
anot K.Glavecko, vienintelė išeitis - taupymas.
Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys sakė, kad toks
biudžetas tik didina sunkumus verslui, todėl mažėja ir valstybės
pajamos. „Kartais reikia ekonomikai atveržti varžtus. Krizės
sukuria daug galimybių verslui, ateiti į kitas rinkas lengviau nei
ne krizės metu. Dabar valstybė pati skolinasi vidaus rinkoje, todėl
paskolų negauna verslas. Dėl verslo skatinimo nieko nepadaryta.
Kokios įmonės atsigaus pasibaigus krizei. Turiu įtarimą, kad ne
Lietuvos“, - aiškino K.Daukšys.
Opozicijos atstovai tikslinamo biudžeto projektą kritikavo ir
dėl to, kad jis svarstomas, nors nėra aišku, kokie lydintys teisės
aktai bus priimti. Seimui antradienį taip pat buvo pateiktos
Pridėtinės vertės mokesčio, Akcizų įstatymo pataisos.
Paskirtasis premjeras Andrius Kubilius Seimo opozicijai
priekaištavo, kad iš jos Vyriausybė girdi tik kritiką, tačiau
nepateikiama jokių konstruktyvių pasiūlymų.
„Užduokime sau klausimą: o kas buvo pasiūlyta? Mes aiškiai
matome situaciją ir žinome, ką reikia daryti. Jei nesiimsime
siūlomų priemonių, biudžeto deficitas sieks 13 proc., o valstybės
skola sudarys 67 proc. bendrojo vidaus produkto. Reikia siekti
bendro sutarimo ir imtis veiksmų, kad šią situaciją suvaldytume“, -
kalbėjo A.Kubilius.
Jis pažymėjo, kad Vyriausybės siūlomiems veiksmams pritaria
profesinės sąjungos, verslo asociacijos.
Finansų ministrė abejoja indėlių palūkanų apmokestinimo nauda
„Darbiečiui" Kęstučiui Daukšiui
siūlant apmokestinti indėlių palūkanas, finansų ministrė mano, kad iš
to didelės naudos biudžetui nebūtų - esą pajamos iš jo galėtų siekti
apie 100 mln. litų.
„100 mln. litų geriausiu atveju ir tai nedrįsčiau spekuliuoti", -
BNS sakė ministrė Ingrida Šimonytė.
Naujo mokesčio idėją K.Daukšys išsakė Seime svarstant įstatymo
pataisas, kuriomis siūloma nuo kito mėnesio dviem procentiniais
punktais iki 21 proc. padidinti pridėtinės vertės mokestį.
Jis įsitikinęs, kad indėlių palūkanų apmokestinimas būtų
mažiausiai skaudus nepasiturintiems ir nuo algos iki algos
gyvenantiems šalies gyventojams.
„PVM didinimas palies kiekvieną žmogų, o indėlius bankuose turi ne
visi. Pažiūrėkite, kokias milžiniškas palūkanas moka bankai", - BNS
sakė parlamentaras.
Pasak K.Daukšio, palūkanos galėtų būti apmokestinamos gyventojų
pajamų mokesčio tarifu.
Jis taip pat stebėjosi, kodėl valdantieji iki šiol nepasiūlė
apmokestinti indėlių palūkanų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas BNS
sakė, kad kol kas indėlių palūkanų apmokestinimo klausimas nėra
svarstomas. Jis pabrėžė, kad Latvijoje toks mokestis jau įvestas.
Parlamentaro teigimu, indėlių palūkanos gali būti apmokestinamos
arba specialiu mokesčiu, arba gyventojų pajamų mokesčiu.
Dabar gyventojų pajamų mokestis - 21 proc., iš kurio 6 proc.
sudaro sveikatos draudimo mokestis.
Socialdemokratas Algirdas Butkevičius BNS sakė, kad tokio mokesčio
įvedimo neremtų: „To negalima daryti, nes kuo daugiau indėlių
bankuose, tuo bankai paskolas teiks mažesnėmis palūkanomis".
Finansų ministrė nemano, kad sumažinus akcizą dyzelinui padėtis degalų rinkoje pasikeis
Nuo rugpjūčio siūloma sumažinti
akcizą dyzelinui - Seimas antradienį po pateikimo pritarė atitinkamai
Akcizų įstatymo pataisai, kurią opozicijai priklausantys parlamentarai
pavadino „šviesos spindulėliu".
Akcizą siūloma grąžinti į iki 2009-ųjų buvusį lygį - 947 litų už 1
tūkst. litrų. Nuo šių metų sausio 1 dienos akcizas dyzelinui Lietuvoje
yra 1140 litų.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime neprognozavo, kad akcizų
sumažinimas paskatins šių degalų pirkimą. Pasak jos, dyzelino paklausa
smunka dėl ekonominės situacijos, visų pirma sunkios padėties
transporto versle, bet ne dėl mokesčio dydžio.
Finansų ministrės teigimu, buvo analizuojama, kokią kuro dalį
krovininiai automobiliai Lietuvoje įsigydavo ekonomikos pakilimo metu
- ji esą nesiekė 40 proc. I.Šimonytės teigimu, Lietuvoje sumažinus
akcizą, dyzelinas Lenkijoje vistiek bus pigesnis „keliolika centų", o
su Latvija skirtumas būtų didesnis.
Ji pabrėžė, kad akcizo benzinui mažinti neketinama.
Dėl akcizų sumažinimo vidutinė mažmeninė litro dyzelino kaina
turėtų sumažėti 22 centais, sumažėtų nelegaliai iš trečiųjų valstybių
ir legaliai - iš kitų ES valstybių įsivežamų degalų, o valstybės
biudžetas negautų iki 70 mln. litų. Tačiau sumažėjęs akcizas galėtų
padidinti šių degalų realizavimą ir visiškai ar iš dalies atsverti bei
sumažinti valstybės biudžeto netekimus.
Šildymui PVM lengvatą siūloma taikyti iki kitų metų rudens
Seimui siūloma pridėtinės vertės
mokesčio (PVM) lengvatą šildymui ir karštam vandeniui taikyti iki 2010
metų rudens. Tai biudžetui „kainuotų" 40 mln. litų.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė atitinkamai Pridėtinės
vertės mokesčio įstatymo pataisai, dėl kurios priėmimo Seimas balsuos
ketvirtadienį.
Jeigu Seimas ją ketvirtadienį priims, šiluma būtų apmokestinama ne
21 proc., kurį Seimas dar turi patvirtinti, o 9 proc. PVM tarifu.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė informavo, kad per metus, kada
bus taikoma lengvata, tikimasi peržiūrėti tvarką, pagal kurią
kompensacijos teikiamos socialiai remtiniems žmonėms.
Pasak jos, ji būsianti keičiama taip, kad valstybės paramą gautų
tik tie, kuriems ji reikalinga, o galintys apsimokėti savo sąskaitas,
galėtų mokėti visą PVM tarifą.
Seimas taip pat turės apsispręsti dėl kelių parlamentarų siūlymų
ir dėl lengvatinio tarifo sumažinimo iki 5 proc., ir jo galiojimo
pratęsimo iki 2011 metų rudens.
Toks pat lengvatinis tarifas, dėl kurio Seimas jau yra priėmęs
sprendimą, galios ir knygoms, o vaistams - 5 proc.
Kol kas PVM siekia 19 proc,. o nuo rugpjūčio jį ketinama padidinti
iki 21 proc.