Šios paskolos bus teikiamos tik investiciniams projektams, susijusiems su pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimu. Naujoji paramos paskolomis priemonė pradės veikti rugsėjo pradžioje.
„Lietuvos žemės ūkio ministerija pirmoji iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių ėmėsi iniciatyvos pradėti taikyti vadinamąsias finansų inžinerijos - paramos paskolomis - priemones, kuriomis iki šiol dar nesinaudojo nė viena ES narė. ŽŪM įkūrė Paskolų fondą, o jo valdytoju paskyrė UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“. Fondo biudžetą sudarys Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir nacionalinio biudžeto lėšos - atitinkamai 75 ir 25 proc.“, - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Pagal numatomus fondo veiklos rodiklius, paskolos galėtų būti suteiktos 1500 žemės ūkio veiklos subjektų (ūkininkų, bendrovių ir pan.) bei 40 įmonių, užsiimančių žemės ūkio produkcijos perdirbimu.
Ministras K.Starkevičius pažymėjo, kad pradėjus veikti fondui pirmiausia bus kredituojami pareiškėjai, kurių projektus Nacionalinė mokėjimo agentūra jau yra pripažinusi tinkamais finansuoti, tačiau sutartys su jais nepasirašytos dėl to, kad bankai atsisakė teikti paskolas. Šių pareiškėjų prašoma paramos suma projektams įgyvendinti - 35 mln. litų.
Prognozuojama, kad lėšų poreikis paskoloms pagal „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonę bus didesnis, tad iš viso šiai priemonei per visą Kaimo plėtros programos laikotarpį planuojama skirti 300 mln. litų, o „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimo“ priemonei - 150 mln. litų.
Ūkio subjektui siūloma maksimali kredito suma pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ - 1 mln. 36 tūkst. litų (300 tūkst. eurų), pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ - 13,8 mln. litų (4 mln. eurų), o jei skatinama kooperacija pieno sektoriuje - iki 34,5 mln. litų (10 mln. eurų). Kreditų trukmė - iki 7 metų, o jei skatinama kooperacija pieno sektoriuje - ir iki 10 metų.
Iš viso 450 mln. litų fondo biudžeto šiems metams planuojama skirti 100 mln. litų.
Paskolų fondas, gavęs lėšas per jas administruojančią Nacionalinę mokėjimo agentūrą, atrinks finansinius tarpininkus - bankus, atsižvelgdamas į jų patirtį kredituojant žemės ūkio subjektus bei kitus nustatytus atrankos kriterijus. Atrinktiems bankams fondas suteiks tikslinę paskolą pagal jų pageidaujamą lėšų poreikį.
Finansiniai tarpininkai lėšas lengvatinėmis sąlygomis išskolins NMA patvirtintiems ūkio subjektams, prisiimdami riziką dėl paskolų grąžinimo fondui. Beje, bankų rizika minimizuota, nes žemės ūkio subjektas gali gauti ne tiki paskolą bei investicinę paramą, bet ir 70 proc. garantiją iš Žemė ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF).
„Paskolų fondas steigiamas neribotam laikui, tačiau negali būti likviduotas iki 2015 metų gruodžio 31 dienos, tai yra iki Kaimo plėtros programos (KPP) įgyvendinimo pabaigos. Po 2015 metų fondas naujų sutarčių su finansiniais tarpininkais nebesudarinės, jo veikla apsiribos grįžtančių lėšų administravimu. Fondas nebaigs savo veiklos tol, kol jam nebus grąžintos visos išskolintos lėšos“. sakė ministras K.Starkevičius.