Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narams į pagalbą atvyko kolegos iš Lenkijos. Devyni narai iš Augustavo bei Seinų atsigabeno specialią skenduolių paieškos įrangą - vadinamąjį sonarą.
Šis kelis šimtus tūkstančių litų kainuojantis amerikinis prietaisas turi dvi vaizdo kameras. Jos kompiuterio monitoriuje rodo vaizdą, fiksuojamą 15 metrų į šonus, 20 metrų į priekį ir apie 140 metrų į gylį. Lietuvos gelbėtojai tokios įrangos neturi.
Septynmetis Arnas nuskendo, kai vasario 6-ąją vaikštinėjo ant Šešupės ledo ir įlūžo. Nelaimė įvyko metais vyresnės berniuko draugės akivaizdoje.
Marijampolės gelbėtojai tą pačią dieną pradėjo ieškoti skenduolio. Tuomet niekas net neįtarė, kad paieškos užsitęs iki pat vasaros vidurio.
Balandį Šešupės dugną žvalgė 16 narų iš Marijampolės, Alytaus ir Visagino. Iš Dzūkijos atvykę gelbėtojai stebėjosi, kad upės dugnas paverstas sąvartynu. Kai kuriose vietose po vandeniu pavojingai stirkso armatūra, tyso gelžbetoninės nuolaužos, baldų lūženos, kalnai padangų.
Manoma, kad berniuko drabužiai užsikabino už medžių šaknų arba armatūros, todėl skenduolis, nors ir atšilus orams, neiškyla į paviršių.
Nelaimės liudininke tapusi mergaitė buvo apklausta du kartus. Pirmą, kai atsipeikėjo po patirto šoko. Antrą kartą - neseniai. Pareigūnai teigė, kad mažametė apie įvykį abu kartus pasakoja tą patį, nurodo tą pačią vietą upėje, kur įlūžo jos draugas.
Marijampolės ir Lenkijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bendradarbiauja pagal regioninę sutartį. Ir vieni, ir kiti, iškilus ekstremalioms situacijoms, gali atvykti į pagalbą.
Efektyviausiai sonaru dirbama stovinčiame vandenyje - ežeruose. Į klausimą, ar valtyje sėdintis ir monitoriuje prietaiso rodomus vaizdus stebintis gelbėtojas negali netyčia praleisti pro akis vandenyje esančio skenduolio, gelbėtojai atsakė, jog paieškos sėkmę lemia ne žmogus, o kompiuterinė programa. Sonaro kameros fiksuoja visus reikiamo dydžio objektus.
Devyni gelbėtojai iš Lenkijos ir aštuoni iš Marijampolės netekties ir nežinios slegiamiems Arno tėvams pirmadienį vakare dar neturėjo jokių naujienų. Skenduolio neaptiko nei sonaras, nei narai.
Marijampolės gelbėtojai apskaičiavo, kad iki šiol jie po vandeniu berniuko kūno ieškojo 145 valandas, išžvalgė 26 kilometrus upės vagos.
Šiomis dienomis tarptautinės gelbėtojų pajėgos ketina apžiūrėti abu Šešupės krantus bei vagą nuo senosios užtvankos iki Kumelionių tilto - iš viso apie 20 kilometrų.
Pirmadienį gelbėtojų darbą stebėjo Arno motina Rasa ir jos vyras Vytas Žiemys. Iki tragiškos vasario 6-osios pora augino keturis vaikus.
Vytas nėra Arno tėvas. Tačiau vyriškis nuo mažumės augino berniuką ir nelaimė jį slegia ne ką mažiau, nei Rasą. Po pirmųjų nesėkmingų paieškų Vytas pats gumine valtimi daugybę kartų plaukiojo Šešupės pakraščiais, vildamasis rasti Arno kūną.
Jei antradienį skenduolis nebus surastas, paieška bus nutraukta. Rasa neslėpė, kad vėl prašys to paties ekstrasenso pagalbos. Jis prie Šešupės buvo atvykęs pavasarį.
Ekstrasenso nurodytą vietą, kurioje neva yra berniuko kūnas, tąsyk narai išžvalgė ypač atidžiai, ir ne vieną kartą. Tačiau skenduolio nerado.