LEO LT nušalinta nuo naujos naujos atominės jėgainės ir elektros
perdavimo jungčių statybų reikalų. Tuo rūpinsis Vyriausybė, atominės
elektrinės ir jungčių statytojai.
Seimas antradienį priėmė atitinkamas Atominės elektrinės įstatymo
pataisas, leidžiančias valstybei didinti savo įtaką LEO LT bei
suteikiančias teisę Vyriausybei apsispręsti dėl LEO LT likvidavimo,
reorganizavimo ar pertvarkos. Dabar įstatymas nenumatė LEO LT
likvidavimo galimybės.
Už balsavo 77 parlamentarai, prieš - 6, o susilaikė 21
parlamentaras.
Atominės elektrinės įstatymo pataisomis Vyriausybė įpareigota
siekti, kad valstybei priklausytų ne mažiau kaip 2/3 nacionalinio
investuotojo akcijų. Dabar įstatyme nustatyta, kad valstybės akcijų
paketas sudaro daugiau kaip 1/2 įmonės akcijų.
Seimas antradienį ketina LEO LT įtraukti į svarbių nacionaliniam
saugumui įmonių sąrašą. Tokiu būdu valstybė vienašališkai galės
priimti sprendimus dėl LEO LT likimo - bendrovę pertvarkyti ar visai
ją likviduoti, nes sprendžiant strateginę reikšmę nacionaliniam
saugumui turinčių įmonių likimą, pakaks daugiau kaip pusės visų balsų.
Atominės elektrinės įstatymas taip pat leis Vyriausybei iš naujo
įvertinti LEO LT steigimo metu valstybei nuosavybės teise
priklausiusią „Lietuvos energiją“ ir RST akcijas.
Jeigu atlikus „Lietuvos energijos“ bei RST akcijų įvertinimą
paaiškėtų, kad jos buvo įvertintos per mažai, Vyriausybė galėtų
reikalauti, kad kiti LEO LT akcininkai ne vėliau kaip per tris
mėnesius už turimas nacionalinio investuotojo akcijas tinkamai
atsiskaitytų pinigais.
Elektros perdavimo jungčių ir naujos atominės elektrinės
statytojais būtų juridiniai asmenys, priklausantys valstybei
nuosavybės teise arba kurių visos akcijos priklauso valstybei.
Jie dalyvautų statant elektros perdavimo jungtis ir naują jėgainę.
Dalis šių įmonių akcijų Vyriausybės sprendimu galėtų būti perleidžiama
strateginiam investuotojui ir strateginiams partneriams.
Strateginis investuotojas dalyvautų finansuojant atominės
elektrinės ir elektros perdavimo jungčių statybas ir būtų atrenkamas
viešo konkurso būdu.
Strateginiais partneriais galės būti įmonės, atitinkančios
europinės ir transatlantinės integracijos reikalavimus, ir sudariusios
sutartis su projekto įgyvendinimo bendrove, elektros perdavimo jungčių
statytoju arba Vyriausybe.
Dabar Vyriausybė valdo 62 proc., „NDX energija“ - 38 proc. LEO LT akcijų.
Ekspertas Ž.Šilėnas: "LEO LT sukūrimas ir išardymas yra politiškai inspiruoti procesai"
Lietuvos laisvosios rinkos vyresnysis eskpertas Žilvinas Šilėnas lrytas.lt
teigė, kad LEO LT sukūrimas ir išardymas yra politiškai inspiruoti procesai.
Anot jo, sudėtinės LEO LT dalys, įmonės „Lietuvos energija", RST ir „NDX
energija" dėl Seimo sprendimo niekur nepražūva ir toliau vykdo savo
projektus.
"Dabar svarbiausia, kiek vykdydamos atskirus projektus šios
struktūros buvo pasistūmėjusios. Reikia aiškumo, koks valdymo modelis bus
toliau, jeigu centras LEO LT bus naikinamas", - teigia ekspertas.
Kalbėdamas apie strateginius energetikos projektus, Ž.Šilėnas priminė LLRI
poziciją. Instituto atstovo teigimu, sukūrusi strateginį darinį valstybė
turėtų iš jo palaipsniui pasitraukti.
A.Sekmokas tikisi išspręsti prieštaravimus tarp „Leo LT" akcininkų
Nacionalinės energetikos bendrovės
„Leo LT" likimą Seimui atidavus į Vyriausybės rankas, energetikos
ministras pareiškė manąs, kad įstatymas padės išspręsti prieštaravimą
tarp valstybės ir privačios bendrovės akcininkės.
„Manau, kad tai bus išspręsta teisiniu keliu, laikantis įstatymų",
- Seime sakė Arvydas Sekmokas.
Vėliau jis žurnalistams teigė, kad bus kviečiamas neeilinis „Leo
LT" akcininkų susirinkimas: „Tikimės, kad pavyks padaryti bendrą
sprendimą dėl „Leo LT" likvidavimo arba reorganizavimo".
A.Sekmokas pabrėžė, kad bus siekiama „Leo LT" „likimą išspręsti
tokia kryptimi, kurią numatė ir prezidentė".
Jis prognozavo, kad „NDX energija" neturėtų eiti prieš visuomenės
valią, prieš prezidentės nuostatas, prieš visuomenės interesus" ir
prieštarauti įmonės reorganizavimui arba likvidavimui.
Ministras neatsakė, ar jis turi duomenų, kad su privačiu „Leo LT"
akcininku pavyks geranoriškai susitarti dėl „Leo LT" tolesnės veiklos:
„Kol nebuvo priimtas įstatymas, galėjo būti vienaip, o dabar
pamatysime tikrąsias reakcijas".
„Vyriausybė žino, ko siekia šiuo įstatymu", - po balsavimo
pareiškė premjeras Andrius Kubilius.