Gyvenimą ženklina gaisrų pašvaistės

Pažangiame Sadauskų pieno ūkyje, iš kurio kasdien parduodama apie 1,3 t pieno, buvo sumontuota moderni pieno linija, įrengtas srutų rezervuaras, mėšlidė, vandens gręžinys. Liepsnos sunaikino 300 ką tik paruošto šieno ritinių ūkyje laikomiems mėsiniams galvijams ir melžiamoms karvėms šerti.

Prieš dvi dešimtis metų įkūrę ūkį Roma ir Albinas Sadauskai buvo vieni pirmųjų, apie kuriuos savo skaitytojams 1989 m. gruodį pasakojome ką tik atgimusiame „Ūkininko patarėjuje”. Jauni ir darbštūs, su mažais vaikais ant rankų jie vieni pirmųjų Nemaitonių apylinkėse (Kaišiadorių r.) įkūrė ūkį. Tada darytoje šeimos nuotraukoje jie buvo penkiese: tėvai, vienuolikametis Gytis, dešimtmetis Dangyras ir ketvirtuosius einanti Dovilė.

Pas šiuos ūkininkus apsilankę po dešimties metų stebėjomės jų kantrybe ir darbštumu. Niekas nemokė jaunų žmonių, kaip jiems tvarkytis ir niekas nepadėjo. Keletą pirmųjų ūkininkavimo metų Albinas dar dirbo traktorininku kolūkyje. Roma vos prašvitus laukus apibėgdavo, šeimą pamaitindavo, vaikus į mokyklą surikiuodavo, daržus apeidavo, kad smalsi kaimynų akis neapjuoktų, nes ne kartą teko nuryti karčią piliulę išgirdus sakant: „Ūkininkai atsirado!”

„O kur aš?” - savęs nuotraukoje nerasdama tąsyk klausė jaunėlė Ievutė, pirmojo reportažo metu ji dar tik buvo pakeliui į ūkininkų šeimą.

Sadauskai savo darbštumu ir atkaklumu pateisino ūkininkų vardą ir, pasak LŪS Kaišiadorių skyriaus pirmininko Sauliaus Stirnos, ne kartą buvo pavyzdžiu kitiems. Paaugę vaikai jiems padėjo ūkio darbuose, ūkis plėtėsi.

Šiandien šalia tėvų pieno ūkio vyresnysis Gytis įkūrė savąjį ir augina mėsinius galvijus. Jo šeima jau ketvirtus metus gyvena toje pat sodyboje atskirame name, kurią Gytis su žmona Laimute įsirengė, gėlėmis apsodino. Po namo antrojo aukšto langu, kur prieš gaisrą buvo devynmečio Sadauskų anūko Domanto kambarys, tebėra kregždučių lizdas. Daugybė šelmeninių kregždučių lizdų buvo ir dabar jau sudegusio ūkinio pastato pastogėje. Ir tikėk liaudies posakiu, kad šie grakštūs paukščiai saugo sodybas nuo gaisrų.

Versijų dėl gaisrų būta įvairių. Viena jų - kad du kartus pikto žmogaus ranka padegė Sadauskų ūkį. Pirmąkart - 1990-ųjų rugsėjo 5-ąją, kai ką tik ant kojų atsistoję buvo. Grįžo tą vakarą ūkininkai namo su maža Ievute ant rankų – visa sodyba ugnyje. Šoko abu prie degančių pastatų, mažąją atžalą pievoje pametę, bet ar plikomis rankomis įšėlusią ugnį sutramdysi?

Prireikė kelerių metų, kad atsigautų. Valė nuodėgulius, statė, kaip skruzdėlytės po šapelį savo ūkį lipdė.

1998-ųjų rugsėjo 5-ąją – vėl nelaimė. Valandai kitai iš namų tebuvo išvažiavę. Grįždami pamatė liepsnojant tvartą ir daržinę, kurioje 40 t šieno buvo sukrauta. Puolė Albinas prie tvarto, kad nors paršavedes išvarytų, o durys iš lauko pusės užremtos, nors praviras buvo palikę. Vos pravėrus duris krito fermos stogas, laimė, kad pats ūkininkas nežuvo.

Baisu buvo matyti negyvas kiaules, o prieš gaisrą dar dvi veršingos veislinės telyčios iš ūkininkų ganyklos buvo dingusios, už kiekvieną jų po 3000 Lt buvo pakloję. „Kaltų nėra. Garantijų, kad tai paskutinė nelaimė, taip pat”, - „Ūkininko patarėjui” po antrojo gaisro sakė R. Sadauskienė.

Šiemet liepos 17 d. gaisras trečią kartą niokojo Sadauskų ūkį. Buvo penktadienio popietė. Kaip informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba, ugniagesiams atvykus, atvira liepsna jau degė ūkinis pastatas.

Ūkininkų namuose tuo metu nebuvo, gyvulių tvartuose – taip pat. Liepsnos bemat persimetė ant kitų ūkinių pastatų ir jaunojo ūkininko G. Sadausko šeimos gyvenamojo namo stogo. Liepsnos visiškai sunaikino keturis sublokuotus ūkinius pastatus, juos teks nušluoti nuo žemės paviršiaus, nes likusios perdengimo plokštės gali bet kada sugriūti. Liepsnose sudegė 300 ritinių šieno, nes vyresniųjų Sadauskų melžiamų karvių bandai (jų šiandien per 70) ir sūnaus Gyčio mėsiniams galvijams bei karvėms žindenėms (35 galvijai) pašarus ūkininkai laikė toje pačioje patalpoje.

Gaisro metu „iš rikiuotės išėjo” pagal naujausius reikalavimus įrengtos pieno linijos, mėšlidė, srutų rezervuaras, netoliese įrengtas vandens gręžinys. Ūkiniame pastate, kuriame būta gaisro židinio, sudegė šienapjovė, sūnaus keturratis, kiti žemės ūkio darbams būtini reikmenys.

Kai gaisravietėje lankėmės kartu su žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas” direktoriumi Vytautu Lekešiu, valdybos pirmininku, Krakių žemės ūkio bendrovės vadovu Nikolajumi Danilčenko ir kooperatyvo vadybininku Mindaugu Bieliausku, teberuseno supresuoto šieno likučiai.

„Absurdiškos problemos. Nors po gaisro praėjo jau keturios dienos, kolegos ūkininkai siūlėsi su technika atvažiuoti ir padėti tvarkyti gaisravietę, tačiau to kol kas daryti negalime, nes ne visas procedūras atliko draudimo ekspertai, kitų oficialių institucijų atstovai”, - „Ūkininko patarėjui” kalbėjo Sadauskai.

Albinas ir Roma šiandien sako nebežinantys, ar ūkininkauti toliau. Jų sūnus jaunasis ūkininkas Gytis nenuleidžia rankų ir tikina tėvus, jog pašarus vis tiek reikia ruošti ir galvoti, kur žiemą gyvulius dėti.

Tik geru žodžiu kalbėjęs apie Sadauskų ūkio žmones LŪS Kaišiadorių skyriaus pirmininkas S. Stirna šią nelaimę žada aptarti su Kaišiadorių rajono savivaldybės vadovais, o patys rajono ūkininkai organizuojasi rinkti lėšas ir padėti žmonėms - kas pašarais, kas tepalais, kas darbo jėga.

Nuo Sadauskų nelaimės nenusisuka ir žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas” vadovai, Sadauskai yra ištikimi šio kooperatyvo nariai.

„Be paramos po šios nelaimės patys Sadauskai nieko nepadarys, jiems šiandien būtina turėti pinigų, statybinių medžiagų ir darbo jėgos”, - „Ūkininko patarėjui” kalbėjo V. Lekešys ir N. Danilčenko. Kol tebetvyro sodyboje gaisro kvapas, o smilkstančių ritinių krūvoje įsisiautėjęs vėjas bet kada gali prišaukti kibirkštį, Sadauskai miegoti ramiai negali.

Visą gyvenimą dirbę nuo ryto iki tamsos, prie darbo pratinę savo vaikus, gąsdinti, bet neišsigandę ūkininkai jau trečią kartą turės atsitiesti naujam gyvenimui. Geros valios žmones, kurie norėtų padėti nuo gaisro nukentėjusiems ūkininkams, tai gali daryti pervesdami pinigų į ūkininko Albino Sadausko sąskaitą Nr. LT 557300010117295831. Banko „Swedbank” kodas 73000.

A. ir R.Sadauskų tel. (8-685) 30747