Tokią užduotį paskirtajam premjerui A.Kubiliui, regis, buvo suformulavusi ir naujoji šalies vadovė D.Grybauskaitė, dabar jau bemaž palaiminusi būsimų ministrų sąrašą.
Vyriausybėje – tik vienas pakeitimas: vietoj bambaliais vienišus tėvus išvadinusio socialinės apsaugos ir darbo ministro R.Dagio – niekam akių nedraskantis tautinių šokių entuziastas D.Jankauskas.
Komentuodama ministrų kabineto pokyčius D.Grybauskaitė išrėžė: gal ir ne patys šauniausi, tačiau bent jau nevagia!
Tautai skirti skambūs žodžiai – ne naujiena prezidentės žodyne.
Vis dėlto įvardytas pagrindinis kandidatų į ministrus vertinimo kriterijus – kažkas netikėta.
Juolab kad galima svarstyti ir taip: ilgapirščiai ministrai šiandien, kai valstybės biudžeto maišas kiauras ir Lietuvoje jau beveik neliko ką vogti, anoks pavojus!
Vis dėlto sakote, kad būtų geriau, jei sunkmečiu šalies vairas būtų patikėtas ne tik nevagiantiems, bet ir mąstyti galintiems ministrams?
Sprendžiant iš D.Grybauskaitės reakcijos išvydus, kokie kandidatai galėjo būti pasiūlyti vietoj dabartinių ministrų, atrodo, bent kol kas iki tokios prabangos toloka.
Kita vertus, ar ne per anksti prezidentė džiūgauja apsaugojusi Vyriausybę nuo vagių?
Kaip parodo ankstesnė kai kurių vyriausybių formavimo praktika, iš pradžių jos irgi buvo vadinamos gerų specialistų ar sąžiningų politikų komandomis.
Tačiau netrukus rinkėjai pasijusdavo apmulkinti – valdžioje imdavo regėti vien vagis.