NATO vadavietėje Jungtinėse Valstijose tarnaujantį brigados generolą A.Pocių į Lietuvos kariuomenės vado pareigas pasiūlė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pagal Konstituciją Lietuvos kariuomenės vadą skiria ir atleidžia prezidentas, pritarus Seimui.
A.Pocius: „Kariuomenė turi transformuotis“
Naujasis Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius įsitikinęs, kad kariuomenė turi transformuotis kartu su laikmečiu, kartu su iššūkiais.
„Matyčiau pokyčius karinio švietimo ir mokymo srityse. Manyčiau, kad šiuo laikotarpiu daugiau dėmesio reikėtų skirti nuotoliniam mokymuisi“, - iš Seimo tribūnos trečiadienį sakė A.Pocius.
Jo kandidatūrą pateikęs prezidentės vyriausiasis patarėjas Jonas Markevičius teigė, kad A.Pocius yra patyręs vadas, yra įgijęs puikų karinį išsilavinimą, studijavo NATO, Vokietijoje, JAV, nuosekliai kilo profesinės karjeros laiptais.
Ateities Lietuvos karius A.Pocius mato išsilavinusius, gerai išmokytus savo profesijos, nuolat tobulėjančius tiek dvasiškai, tiek fiziškai ir, žinoma, sveikus.
„Lietuvos karys - tai Lietuvos pilietis su uniforma. Lietuvos karys turi būti pavyzdys visuomenei, žinantis ir gerbiantis savo valstybės istoriją, pasiruošęs įvykdyti savo pilietinę ir profesinę pareigą“, - sakė A.Pocius.
Pagrindiniais prioritetais jis įvardijo dėmesį Lietuvos gynybiniams interesams, Lietuvos gynybinio potencialo stiprinimą, taip pat regioninį bendradarbiavimą gynybos srityje su NATO ir ES valstybėmis, kurios yra mūsų kaimynės.
A.Pociaus manymu, Lietuvos kariuomenė turėtų būti mišri, sudaryta iš reguliarių profesionalų ir rezervo vienetų.
„Mano supratimu, gerai paruoštas rezervas yra vos ne pagrindas. <...> Rezervas yra būtinas, ir aš pasisakau už mišrią kariuomenę, bet čia yra politinis sprendimas, ir aš manau, kaip jūs nuspręsite, taip ir bus“, - sakė A.Pocius.
A.Pocius daugiausia klausimų sulaukė dėl Seimo laikinosios komisijos, tyrusios Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, išvadų, kuriose yra minimas.
„Jūs komisijoje akivaizdžiai sakėte, kad Juras Abromavičius kvietė grįžti savanorius į mišką. Po to komisija gavo filmuotą medžiagą, kuri paneigė jūsų žodžius. Dabar šioje garbingoje Seimo tribūnoje mums paaiškinkite, kad mums lengviau būtų apsispręsti: tai kvietė J.Abromavičius grįžti savanorius į mišką, ar ne?“ - klausė laikinajai Seimo tyrimo komisijai vadovavusi parlamentarė Loreta Graužinienė.
A.Pocius tvirtino, kad jo „munduras yra švarus, ir sąžinė rami“.
„Prieš dvejus metus tai, ką aš liudijau, yra Seime stenograma, ir šitie mano žodžiai buvo įvertinti Krašto apsaugos ministerijos generalinės inspekcijos. Kaip aš suprantu, nėra jokios nusikaltimo sudėties, ir tai, kas buvo paliudyta, yra tiesa“, - atsakė A.Pocius.
Šalies vadovės vyriausiasis patarėjas J.Markevičius iš Seimo tribūnos informavo, kad prezidentė susipažino su Seimo laikinosios komisijos, tyrusios Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, išvadomis ir su Krašto apsaugos ministerijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadomis, kuriose nustatyta, kad A.Pocius savo veiksmais nepadarė Lietuvos kariuomenės drausmės statute numatytų pažeidimų.
„Prezidentės nuomone, A.Pocius nelaikomas tendencingai klaidinęs laikinąją komisiją“, - sakė J.Markevičius.
A.Pocius gimė 1957 m. gegužės 14 d. Klaipėdoje, žvejų gyvenvietėje Melnragėje prie pat Baltijos jūros. 1975 m. baigė Klaipėdos miesto XVIII (dabar - Baltijos) vidurinę mokyklą ir išvyko studijuoti į Kūno kultūros institutą, kuriame veikė ir sovietų armijos atsargos karininkų rengimo karinė katedra Kaune (dabar Kūno kultūros akademija). Studijų metais aktyviai sportavo bei dalyvavo dziudo, savigynos ir laisvųjų imtynių varžybose. Buvo daugelio respublikinių, sąjunginių ir tarptautinių varžybų nugalėtojas bei prizininkas. A.Pociui buvo suteikti dziudo (juodas diržas) ir laisvųjų imtynių TSRS sporto meistro vardai.
1979 m. baigė institutą ir dirbo laisvųjų imtynių, o vėliau - dziudo treneriu.
Tai pačiais metais po atsargos karininkų kursų baigimo Kaliningrado srityje Gusevo mieste jam buvo suteikti sovietų armijos mechanizuotų pėstininkų būrio vado kvalifikacija ir atsargos leitenanto laipsnis.
1988 m. dirbdamas Kūno kultūros ir sporto komitete vyriausiuoju dziudo ir savigynos imtynių treneriu, A.Pocius įsitraukė į „Sąjūdžio“ žaliaraiščių veiklą Vilniuje - saugojo „Sąjūdžio“ lyderius bei užtikrino tvarką mitingų metu.
1990 m. vasario 16 d. prie AT rūmų viešos sovietų armijos karinių bilietų grąžinimo akcijos metu atsisakė atsargos karininko laipsnio ir karinės priesaikos. Už tai SSRS gynybos ministro įsakymu buvo pažemintas į atsargos eilinius.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo nuo 1990 m. kovo 12 d. pradėjo saugoti AT (Atkuriamojo Seimo) lyderius iki tol, kol susikūrė AT apsaugos skyrius.
1991 m. sausio 11 d. AT rūmuose prisiekė Lietuvos Respublikai ir kaip karys savanoris sausio-rugpjūčio mėnesiais buvo Parlamento gynėjas.
1991 m. kovą buvo priimtas į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą. A.Pocius buvo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Organizacinio skyriaus viršininkas.
1991 m. gruodžio 30 d. A.Pociui suteiktas Lietuvos kariuomenės majoro laipsnis.
1993 m. - Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo viršininkas, 1994 m. - Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas, 2002 m. - Rytų karinės apygardos vadas, 2004 m. - Lauko (Sausumos) pajėgų vadas, 2007 m. - NATO Sąjungininkų transformacijos vadavietės štabo viršininko pavaduotojas kariniam švietimui ir mokymui.
Tarp A.Pociui skirtų apdovanojimų yra Vyčio Kryžiaus ordinas - Karininko kryžius, Sausio 13-osios atminimo medalis, Kariuomenės kūrėjo savanorio medalis ir kiti KAM sistemos apdovanojimai bei medaliai.