Pats antrąkart premjeru per šią Seimo kadenciją užgimęs veikėjas kažką
balbatavo apie „Lietuvos sėkmę“. Ne pirmą kartą. Tik niekas nekreipė
dėmesio į tokias aukštas premjero materijas.
Saviems įsakyta liaupsinti, jie ir liaupsina, o daugiau galvoti, būnant
konservatoriumi - krikščioniu demokratu nesveika iš principo. Opozicija
žodžius apie sėkmę praleido pro ausis. Kaip ir tauta. Premjero laimei.
Kai finansų ministrė sako, jog ekonomika šįmet, palyginti su ne pačiais
geriausiais 2008-aisiais, susitrauks dar 20 proc., reikia būti mažų
mažiausiai knyginiu utopistu, kad bandytum ta pačia surauktos kaktos
išraiška įtikinti tautą sieti Lietuvos sėkmę su šia Vyriausybe.
Lietuvos žmonių pradelsti įsiskolinimai bankams ir kitiems kreditoriams
liepos pradžioje siekė 827,5 mln. litų. Net 2,2 karto daugiau,
palyginti su metų pradžia. Ir tai - tik šių bėdų pradžia.
Net 85 proc. apklaustųjų lietuvių birželį sakė, kad ekonominė padėtis
per kelis mėnesius pablogėjo. Prieš metus tokių buvo 58 procentai.
Jei ne utopistas, tai kas kalba apie Lietuvos sėkmę?
Svajotojas be fantazijos. Žmogus, nesugebantis perjungti pavaros
automobilyje, riedančiame stačia nuokalne į sraunią upę, bet tuo pat
metu nuobodžiai aiškinantis, kad toks automobilio bildėjimas žemyn
gamina būtiną Lietuvos prisikėlimui energiją.
Nors disonansas tarp Lietuvos sėkmės ir skaičių - įspūdingas, palikime
trumpam ekonomiką ramybėje. Ne premjeras sukūrė krizę. Galų gale laimė
- ne piniguose ir net ne jų kiekyje.
Krizė - ir Amerikoje krizė. Tik štai kas - Amerikoje niekas ne
santuokoje gyvenančių žmonių ir jų vaikų per krizę „bambaliais“
nepravardžiuoja. Ir piliečių laisvių nesiaurina.
Ar valstybė, kurios Seimas po 20 metų laisvės kone vienbalsiai vėl įveda
cenzūrą, valstybė, kuri viduramžių papročius didmenomis verčia
įstatymais, apskritai gali pretenduoti į sėkmę XXI amžiuje?
Apskritai kaip iš viso krizės metu galima gaišti brangų laiką gėdą
Lietuvai darantiems nesibaigiantiems parlamentiniams svarstymams apie
antrą galą, ką jau kalbėti apie atvirą kelią cenzūrai?
Matyt, tai reiškia tik viena - dauguma premjero šalininkų menkai gaudosi
globalioje ekonomikoje ir finansuose, bet užtat užėjus kalbai apie antrą
galą liežuviu gali malti ir antanas šampanas, ir kaip transvestitas
persirenginėjęs Seimo vedėjas, ir ekshibicionistė „prisikėlėlių“
matrona, Seime veiklą pradėjusi nuo savo krūties parodų.
Seimo konservatoriams - išdykėliškas G.Boccaccio „Dekameronas“, perkamas
už parlamentinei veiklai skirtus pinigus, tautai - tuščios, be naujų
knygų bibliotekos, po mokesčių našta sulinkusios leidyklos. Ir vis
naujų draudimų lavina.
Grasindami milijoninėmis baudomis kunigai reikalauja uždrausti sunkiojo
roko festivalį tik todėl, kad jiems pasivaideno satanistai.
Tai ką turi galvoje premjeras - krikščionis demokratas, kalbėdamas apie
Lietuvos sėkmę? Ar Lietuvos sėkmė jam kartais nėra 1926-ųjų pavyzdžio
klerikalizmo atgaivinimas, kai kunigai lipdavo ant politinių statinių ir
kiekvieną jiems nepatikusį apšaukdavo „ciciliku“?
Tai būtų visiškas Lietuvos fiasko, o ne mistinė sėkmė. Bet būtų
neteisinga teigti, kad premjeras yra retrogradas. Jis toks, na, kaip
čia pasakius, nei žuvis, nei mėsa. Premjeras yra joks.
Vieną dieną jis gali ramiai sutikti su juodašimtišku įstatymu, kitą
sakyti, kad draudimų jame per mažai, o trečią, sužinojęs, kad prezidentė
pasmerkė cenzūrą, jau aiškina, kad šį įstatymą galima ir taisyti.
Gruodį jis, nekreipdamas dėmesio į argumentus, padidina visus mokesčius.
Tarp jų ir pelno - nuo 15 proc. iki 20 procentų. Dabar sako, kad pelno
mokestį reikia sumažinti - iki prieš krizę buvusio lygio.
Brūkšt padidino, brūkšt - sumažins. O prasmė? Kam reikėjo didinti, jei
iškart reikia mažinti?
Stūmtraukis su LEO LT bus žaidžiamas iki nukritimo, o ar gali ši Vyriausybė
pasakyti, už ką ji ar jos įvardyta mistinė įstaiga ties elektros tiltą į
Švediją? Energetikos viceministras sako, kad to nežino.
Bet šitas kabelis į Švediją - kaip tik ir yra labai svarbi Lietuvos
sėkmės sudedamoji dalis. Arba nesėkmės.
Ką ten elektros tiltas į Vakarus. Vyriausybė keturis mėnesius negali
nuspręsti, naikinti ar palikti biurokratine niekdaryste užsiimančią
Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą. Balandį sakė, kad
VTAKT bus panaikinta, dabar ieško būdų, kaip ją išsaugoti.
O juk tai tik menkas darbelis, palyginti su tuo, kokios problemos laukia
Vyriausybės per likusius jai trejus metus. Tad ką ketvirtadienį Seimas
bus patvirtinęs premjeru?
Politiką, kuriam veiklos imitacija - svarbesnė už veiklos rezultatus.
Iš pradžių popierius sukrauna į kairę stalo pusę, paskui su tokia pat
nuobodžia veido išraiška perdeda į dešinę. Ir vienu, ir kitu atveju
tauta gąsdinama, jog jei nebus šito popierių perdėliojimo, Lietuvos
laukia bankrotas ir pražūtis.
Niekšiškai perlenkta? Galbūt. Tik tuomet ginčykitės su prezidente.
„Bendraudama ir su premjeru, ir ministrais buvau atvira - šiai
Vyriausybei trūksta nuoseklumo ir tvirtumo priimant sprendimus.
Vyriausybė per sunkmetį turi visas jėgas sutelkti strateginiams
sprendimams priimti, kurie skatintų struktūrines ūkio reformas“, -
pristačiusi Seimui savo dekretą pareiškė D.Grybauskaitė.
O gal ir prezidentę norite su žemėmis sumaišyti? Ką gi, kaip sakydavo
romėnai, kiek galvų, tiek suvokimų. Jei jau taip reikia, tebūnie
premjeras šviesos apaštalas. Tamsybininkai taip pat turi savo šventųjų.