Tamsybininkų šviesos apaštalas

Rimvydas Valatka
Jei ne utopistas, tai kas kalba apie Lietuvos sėkmę?
Daugiau nuotraukų (1)
Pats antrąkart premjeru per šią Seimo kadenciją užgimęs veikėjas kažką balbatavo apie „Lietuvos sėkmę“. Ne pirmą kartą. Tik niekas nekreipė dėmesio į tokias aukštas premjero materijas.
Saviems įsakyta liaupsinti, jie ir liaupsina, o daugiau galvoti, būnant konservatoriumi - krikščioniu demokratu nesveika iš principo. Opozicija žodžius apie sėkmę praleido pro ausis. Kaip ir tauta. Premjero laimei.
Kai finansų ministrė sako, jog ekonomika šįmet, palyginti su ne pačiais geriausiais 2008-aisiais, susitrauks dar 20 proc., reikia būti mažų mažiausiai knyginiu utopistu, kad bandytum ta pačia surauktos kaktos išraiška įtikinti tautą sieti Lietuvos sėkmę su šia Vyriausybe.
Lietuvos žmonių pradelsti įsiskolinimai bankams ir kitiems kreditoriams liepos pradžioje siekė 827,5 mln. litų. Net 2,2 karto daugiau, palyginti su metų pradžia. Ir tai - tik šių bėdų pradžia.
Net 85 proc. apklaustųjų lietuvių birželį sakė, kad ekonominė padėtis per kelis mėnesius pablogėjo. Prieš metus tokių buvo 58 procentai.
Jei ne utopistas, tai kas kalba apie Lietuvos sėkmę?
Svajotojas be fantazijos. Žmogus, nesugebantis perjungti pavaros automobilyje, riedančiame stačia nuokalne į sraunią upę, bet tuo pat metu nuobodžiai aiškinantis, kad toks automobilio bildėjimas žemyn gamina būtiną Lietuvos prisikėlimui energiją.
Nors disonansas tarp Lietuvos sėkmės ir skaičių - įspūdingas, palikime trumpam ekonomiką ramybėje. Ne premjeras sukūrė krizę. Galų gale laimė - ne piniguose ir net ne jų kiekyje.
Krizė - ir Amerikoje krizė. Tik štai kas - Amerikoje niekas ne santuokoje gyvenančių žmonių ir jų vaikų per krizę „bambaliais“ nepravardžiuoja. Ir piliečių laisvių nesiaurina.
Ar valstybė, kurios Seimas po 20 metų laisvės kone vienbalsiai vėl įveda cenzūrą, valstybė, kuri viduramžių papročius didmenomis verčia įstatymais, apskritai gali pretenduoti į sėkmę XXI amžiuje?
Apskritai kaip iš viso krizės metu galima gaišti brangų laiką gėdą Lietuvai darantiems nesibaigiantiems parlamentiniams svarstymams apie antrą galą, ką jau kalbėti apie atvirą kelią cenzūrai?
Matyt, tai reiškia tik viena - dauguma premjero šalininkų menkai gaudosi globalioje ekonomikoje ir finansuose, bet užtat užėjus kalbai apie antrą galą liežuviu gali malti ir antanas šampanas, ir kaip transvestitas persirenginėjęs Seimo vedėjas, ir ekshibicionistė „prisikėlėlių“ matrona, Seime veiklą pradėjusi nuo savo krūties parodų.
Seimo konservatoriams - išdykėliškas G.Boccaccio „Dekameronas“, perkamas už parlamentinei veiklai skirtus pinigus, tautai - tuščios, be naujų knygų bibliotekos, po mokesčių našta sulinkusios leidyklos. Ir vis naujų draudimų lavina.
Grasindami milijoninėmis baudomis kunigai reikalauja uždrausti sunkiojo roko festivalį tik todėl, kad jiems pasivaideno satanistai.
Tai ką turi galvoje premjeras - krikščionis demokratas, kalbėdamas apie Lietuvos sėkmę? Ar Lietuvos sėkmė jam kartais nėra 1926-ųjų pavyzdžio klerikalizmo atgaivinimas, kai kunigai lipdavo ant politinių statinių ir kiekvieną jiems nepatikusį apšaukdavo „ciciliku“?
Tai būtų visiškas Lietuvos fiasko, o ne mistinė sėkmė. Bet būtų neteisinga teigti, kad premjeras yra retrogradas. Jis toks, na, kaip čia pasakius, nei žuvis, nei mėsa. Premjeras yra joks.
Vieną dieną jis gali ramiai sutikti su juodašimtišku įstatymu, kitą sakyti, kad draudimų jame per mažai, o trečią, sužinojęs, kad prezidentė pasmerkė cenzūrą, jau aiškina, kad šį įstatymą galima ir taisyti.
Gruodį jis, nekreipdamas dėmesio į argumentus, padidina visus mokesčius. Tarp jų ir pelno - nuo 15 proc. iki 20 procentų. Dabar sako, kad pelno mokestį reikia sumažinti - iki prieš krizę buvusio lygio.
Brūkšt padidino, brūkšt - sumažins. O prasmė? Kam reikėjo didinti, jei iškart reikia mažinti?
Stūmtraukis su LEO LT bus žaidžiamas iki nukritimo, o ar gali ši Vyriausybė pasakyti, už ką ji ar jos įvardyta mistinė įstaiga ties elektros tiltą į Švediją? Energetikos viceministras sako, kad to nežino.
Bet šitas kabelis į Švediją - kaip tik ir yra labai svarbi Lietuvos sėkmės sudedamoji dalis. Arba nesėkmės.
Ką ten elektros tiltas į Vakarus. Vyriausybė keturis mėnesius negali nuspręsti, naikinti ar palikti biurokratine niekdaryste užsiimančią Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą. Balandį sakė, kad VTAKT bus panaikinta, dabar ieško būdų, kaip ją išsaugoti.
O juk tai tik menkas darbelis, palyginti su tuo, kokios problemos laukia Vyriausybės per likusius jai trejus metus. Tad ką ketvirtadienį Seimas bus patvirtinęs premjeru?
Politiką, kuriam veiklos imitacija - svarbesnė už veiklos rezultatus. Iš pradžių popierius sukrauna į kairę stalo pusę, paskui su tokia pat nuobodžia veido išraiška perdeda į dešinę. Ir vienu, ir kitu atveju tauta gąsdinama, jog jei nebus šito popierių perdėliojimo, Lietuvos laukia bankrotas ir pražūtis.
Niekšiškai perlenkta? Galbūt. Tik tuomet ginčykitės su prezidente. „Bendraudama ir su premjeru, ir ministrais buvau atvira - šiai Vyriausybei trūksta nuoseklumo ir tvirtumo priimant sprendimus. Vyriausybė per sunkmetį turi visas jėgas sutelkti strateginiams sprendimams priimti, kurie skatintų struktūrines ūkio reformas“, - pristačiusi Seimui savo dekretą pareiškė D.Grybauskaitė.
O gal ir prezidentę norite su žemėmis sumaišyti? Ką gi, kaip sakydavo romėnai, kiek galvų, tiek suvokimų. Jei jau taip reikia, tebūnie premjeras šviesos apaštalas. Tamsybininkai taip pat turi savo šventųjų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.