Įtarimai dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
lėšų neteisėto pasisavinimo įteikti 22 asmenims, kurie kaltinami
sukčiavimu, dokumentų klastojimu, aplaidžiu ar apgaulingu įmonės
buhalterinės apskaitos tvarkymu. Bendra šiomis nusikalstamomis
veikomis padaryta žala „Sodros“ biudžetui viršija 0,5 mln. litų.
Žala, kurią „Sodros“ biudžetas būtų patyręs, jei nusikalstamos
veikos nebūtų atskleistos ir neteisėtos išmokos būtų išmokėtos,
siektų apie 1 mln. litų.
Tokie duomenys pateikti Generalinėje prokuratūroje analizuojant
ikiteisminių tyrimų dėl galimo sukčiavimo gaunant motinystės ir
motinystės (tėvystės) pašalpas rezultatus.
Teismui perduotose „Sodros“ bylose kaltinimai pateikti 10
darbdavių ir 12 vaikus auginančių tėvų.
Apibendrinimo pažymoje konstatuojama, kad darbuotojas ir
darbdavys dažniausiai sudarydavo fiktyvius susitarimus, pagal
kuriuos darbuotojui, turinčiam teisę į motinystės, motinystės
(tėvystės) pašalpas, ketvirtį, pagal kurio metu gautas
draudžiamąsias pajamas nustatomas pašalpos dydis, fiktyviai nuo
kelių iki keliolikos kartų būdavo padidinamas atlyginimas. Bylose
nustatyta, kad iš tiesų tuo laikotarpiu jokių papildomų funkcijų
darbuotojai nevykdė, įmonių kasose nebuvo lėšų dirbtinai padidinto
atlyginimo mokėjimui, įmonės veikė nuostolingai, o kartais fiktyvus
atlyginimas būdavo didesnis už visas įmonės gaunamas pajamas.
„Nustatyta atvejų, kai už 46 valandų trukmės darbą buvo
priskaičiuotas 10 tūkst. litų atlygis“, - rašoma pažymoje.
Pasak generalinio prokuroro Algimanto Valantino, turi būti
įsisąmoninta, kad „Sodros“ biudžeto lėšos nėra šiai institucijai ar
jos darbuotojams priklausančios lėšos - tai visų apdraustųjų
pinigai. Iš jų mokamos pensijos, ligos, bedarbio pašalpos, kitos
išmokos.
Prokurorų teismams perduotos „Sodros“ bylos teismuose dar
neišnagrinėtos.