R.Adomavičius į Prancūziją iškeliavo vakar. Vicemeras aplankys Strasbūrą ir Klermoną-Feraną, kur susitiks su kompanijos „Lohr Industrie“ atstovais, susipažins su šių miestų viešojo transporto sistemomis.
Su „Lohr Industrie“ specialistais R.Adomavičius bendravo visai neseniai Vilniuje. Tramvajų su ratais prancūzai Lietuvos sostinėje pristatė prieš dvi savaites.
Nors pats R.Adomavičius pripažino, kad kalbėti, ar toks tramvajus tinka Vilniui, anksti, neatsispyrė pagundai ne tik juo pasivažinėti Prancūzijoje.
Vicemeras prisipažino, jog po dviejų savaičių apžiūrėti tramvajaus vyks ir į Italiją.
„Aš nesu toks turtingas, kad pats mokėčiau už kelionę“, – aiškino R.Adomavičius, paklaustas, kas finansuos jo išvyką į Prancūziją. Bet vicemeras kelionės išvakarėse tikino nežinąs, kiek kainuos skrydis, nes esą dar nematė dokumentų.
Pigiausiai iš Vilniaus į Klermoną-Feraną galima nuskristi už 2,5 tūkstančio litų. Kiek iš tikrųjų kainuos kelionė, paaiškės vicemerui sugrįžus. Vilniaus savivaldybė neseniai paskelbė, kad taupys komandiruotėms, ir smarkiai apkarpė šiam tikslui skirtas lėšas.
Bendrovė valdžios nekvietė
„Lohr Industrie“ atstovas Laimonas Bučnys sakė, kad ši išvyka surengta savivaldybės iniciatyva. Pati kompanija į Prancūziją Vilniaus valdžios nekvietė.
„Savivaldybė kol kas tik renka informaciją. Tramvajus mes jai pristatome jau dvejus metus, bet kol kas viskas tik tuo ir baigiasi“, – kalbėjo L.Bučnys.
Kad jokių konkrečių sutarčių Prancūzijoje nepasirašys, patvirtino ir R.Adomavičius.
Tiesiog jis išbandys, ar gerai rieda tokie tramvajai.
Studiją rengs specialistai
Klermono-Ferano mieste įrengta pirmoji kompanijos „Lohr Industrie“ pagaminto tramvajaus 14,2 kilometro ilgio trasa.
R.Adomavičius išvyko į Prancūziją apžiūrėti konkretaus modelio, nors savivaldybė šiuo metu dar tik rengiasi skelbti tarptautinį konkursą parengti galimybių studiją.
Specialistai turėtų nustatyti, kuri transporto rūšis miestui naudingesnė – tramvajus ar metro. 800 tūkst. litų kainuojantį studijos rengimą finansuos Europos Sąjunga.
Apytiksliais apskaičiavimais, vienos tramvajaus linijos iš stoties į Santariškes tiesimas kainuotų apie 345 milijonus litų.
Konferencijas ignoruoja
R.Adomavičiaus išvyką į Prancūziją sukritikavo viešosios įstaigos „Vilniaus metro“ direktorius Rimantas Pūkelis.
Ši įstaiga ne kartą kreipėsi į savivaldybę, siūlydama deleguoti valdininkus į įvairias tarptautines konferencijas viešojo transporto klausimais. Tačiau viskas veltui – į pasiūlymus savivaldybė nereagavo. Nevažiavo valdininkai net į svarbią konferenciją, skirtą transporto finansavimo klausimams.
„Tai juk daug svarbiau negu pasivažinėti vienu tramvajumi“, – stebėjosi R.Pūkelis.
„Vilniaus metro“ atstovų tvirtinimu, Vilniuje būtų keblu įrengti net vienintelę tramvajų trasą iš stoties į Santariškes: tektų perkloti inžinerinius tinklus, Senamiestyje atlikti archeologinius kasinėjimus, nugriauti trukdančius pastatus šalia siaurų gatvių.
Siūlė Vilniuje įrengti ir oro gondolas
Vilniaus savivaldybėje skambėjo ir visai kurioziškų pasiūlymų, kaip pagerinti viešojo transporto sistemą.
Prieš pusantrų metų savivaldybės tarybos nariai V.Avinas ir A.Butkevičius vyko į Ciurichą (Šveicarija) ir domėjosi, kaip nutiesti oro gondolų liniją.
Sistema, apie kurią sugrįžę pasakojo politikai, kėlė juoką. Tai – oro gondolos, pakabintos ant trijų lynų. Šie ištempti per atramas, kurios įrengtos kas 600-700 metrų. Atramų aukštis mieste būtų apie 30-40 metrų. V.Avinas net apskaičiavo, kad Vilniui prireiktų ne daugiau kaip 7-10 atramų.
Iš viso pirmyn ir atgal keliautų apie 50 gondolų. Vienoje jų tilptų apie 30 keleivių.
Kiek anksčiau buvo atsiradusi ir kitokio, įprastesnio, tramvajaus idėja. Vienas jos šalininkų buvo tuometis sostinės meras Artūras Zuokas.
Vilniui nuolat peršama ir metro idėja. Anot jos šalininkų, viena metro linija sostinėje atsieitų 1 milijardą litų.