Iki 2014-ųjų sausio 1 dienos Lietuva turi sukurti ir įgyvendinti nacionalinį veiksmų planą, pagal kurį būtų sustiprintas žemės ūkio tvarumas ir maisto sauga. Tokie klausimai aptariami penktadienį vykstančioje konferencijoje „Tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo link: iššūkiai ir galimybės žemės ūkiui“.
Konferencijos metu šalies valstybinių institucijų ir žemdirbiams atstovaujančių organizacijų vadovai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl Lietuvos veiksmų įgyvendinant Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo.
Memorandume teigiama, kad tvarus žemės ūkis ir maisto sauga yra svarbiausi šiandienos prioritetai. Turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp produktyvumo gerinimo ir aplinkos apsaugos, nes nuo to priklauso biologinė įvairovė, dirvos ir vandens apsauga, kartu ir žemdirbių gerovė. Toks ūkininkavimas yra vadinamas integruotu, o viena iš svarbiausių jo dalių - integruota augalų apsaugos sistema.
„Jau ir dabar Lietuvoje kai kurių augalų apsaugos produktų naudoti negalima, o importuoti produktus iš kitų šalių, užaugintus naudojant tuos pesticidus, leidžiama. Sunku konkuruoti su kitų šalių žemdirbiais, ir tai gali vesti mūsų ūkininkus į bankrotą“, - tokius nuogąstavimus išreiškė LŪS pirmininkas Jonas Talmantas, primindamas, kad Lietuva ir dabar yra viena iš šalių, kurioje mažiausiai naudojama pesticidų: ES vidurkis yra 20-25 litrai į hektarą, o Lietuvoje nesiekia ir 5 litrų į hektarą.
„Turime rasti bendrą kompromisinį sprendimą, tenkinantį visas suinteresuotas puses, - teigia Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininkas Edmundas Morkevičius. - Padėtį lengvina tai, kad mes ir iki šiol taikėme palyginti griežtus reikalavimus ir augalų apsaugai, ir produktų registravimui, todėl dėl naujų direktyvų teks persvarstyti tik nedidelę dalį (gal tik kokius 5-6 proc.) veikliųjų medžiagų“.
Savo patirtimi konferencijoje dalijasi Vokietijos, Nyderlandų, Danijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir kitų šalių specialistai.