Išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities viršininko administracijos prašymą,
teismas panaikino Palangos savivaldybės išduotas Darbo biržos pastato
projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą statybai.
Be šių statybos dokumentų už Europos Sąjungos pinigus baigtas statyti
administracinis pastatas tampa nelegaliu statiniu.
Tiesa, neabejojama, kad įstatymus pažeidusi Palangos savivaldybė ir į
šiuos pažeidimus dėmesio nekreipusi Palangos darbo birža šį teismo
sprendimą skųs Vyriausiajam administraciniam teismui. Todėl galutinė
išvada gali paaiškėti tik kitąmet.
Pagal Statybos įstatymą, neteisėtai pastatytas pastatas be jokių išlygų
privalo būti griaunamas.
Pastatė be detalaus plano
Trijų aukštų, 1274 kvadratinių metrų ploto darbo biržos administracijos
pastato sąmata - 6,2 mln.litų. Iš jų beveik 5,3 mln. - Europos
Sąjungos lėšos.
Už ES lėšas statomo valstybinės institucijos pastato teisėtumą imta
tikrinti tik šį pavasarį, kai paaiškėjo, kad kad darbo birža Palangoje
statoma be detalaus plano. Pagal valstybinės žemės panaudos sutartį,
detalusis planas buvo būtinas.
Kurorto savivaldybės valdininkų suklastotame statinio projektavimo
sąlygų sąvade yra nuoroda į visai kito žemės sklypo detaliojo plano
reglamentus.
Todėl pastatas buvo projektuojamas be šiam žemės sklypui nustatytų
pagrindinių statybos rodiklių: statinio aukščio, statybos tankio ir
intensyvumo.
Techniniame projekte privaloma nurodyti teritorinio planavimo dokumentą,
pagal kurį projektuojamas pats pastatas.
Darbo biržos projekto bylose yra įsegta centrinės miesto dalies
detaliojo plano ištrauka, tačiau projektavimo sąlygose nuorodos į šį
teritorijos planavimo dokumentą nėra.
Suderinusi tokį projektą, savivaldybė išdavė neteisėtą statybos leidimą.
Klastotė su valdžios žinia?
Suklastotą projektavimo sąlygų sąvadą patvirtinęs tuometis Palangos
architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimvydas
Grikšas dabar savivaldybėje nebedirba.
Galima spėti, kad tokiam žingsniui savivaldybės tarnautojas galėjo
ryžtis tik gavęs tuomečio miesto mero, dabar - Seimo nario Prano Žeimio
palaiminimą.
Projektavimo sąlygas užsakiusi Palangos darbo biržos direktorė Rita
Kivytaitė prisiminė, kad statybą skubino iš ES gautas dvylikos
teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtros projekto finansavimas.
„Norint gauti pinigų už pirmąjį etapą, mes iki 2006 metų kovo mėnesio
privalėjome pabaigti projektavimo darbus. Pagalbos kreipėmės į
savivaldybę, ji mums skubiai skyrė žemės sklypą.
Meras P.Žeimys architektūros skyriui davė nurodymą netrukdyti šio
projekto vystymui“, - statybų pradžią prisiminė R.Kivytaitė.
Dabar P.Žeimys teigia projektavimo sąlygų išdavimo aplinkybių
neprisimenąs.
Sostinėje - neregėta savivalė
Vilniuje yra paaiškėjęs dar grubesnis įstatymo pažeidimo faktas.
Sostinės centre, netoli Gedimino prospekto esančioje Rotundo gatvėje, du
daugiabučiai namai yra pastatyti ne tik be detaliojo plano, bet ir
neturint suderinto projekto bei leidimo statybai.
Tačiau dar 2002 metais kažkokiu būdu šiuos namus valstybinė komisija
pripažino tinkamais naudotis. Juose jau seniai gyvena žmonės.
Kaip savavalinė statyba galėjo būti įteisinta - domisi Specialiųjų
tyrimų tarnyba.
Šalia šių namų gyvenantys kaimynai kreipėsi į prokuratūrą, prašydami
ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl pastato griovimo, bet
prokurorai žmonių prašymą atmetė.
„Įstatymas teigia, kad neteisėtai pastatytas pastatas privalo būti
griaunamas, o vėl jį statyti leidžiama tik pašalinus įstatymo
pažeidimus. Tačiau tokią nuostatą įgyvendinti darosi sudėtinga.
Šiuo metu formuojasi tokia teisminė praktika, kad nugriovus daugiabučius
namus, kuriuose jau gyvena žmonės, viešasis interesas bus pažeistas dar
labiau“, - teigė Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros
inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė.