Kaip rašo „Kauno diena“, penktadienį Nemano mieste (buvusioje
Ragainėje) rengiami visuomeniniai klausymai apie už keliolikos
kilometrų į pietryčius nuo jo planuojamos statyti Baltijos atominės
elektrinės (BAE) projektą. Iki šiol nebuvo viešinama, nei kur galėtų
būti statoma nauja elektrinė, nei koks bus jos pajėgumas ar techniniai
veiklos duomenys.
Vienas iš Kaliningrado srities visuomeninės ekologinės
organizacijos „Ekozaščita!“ („Ekogynyba!“ - rus.) vadovų Vladimiras
Slyvakas tvirtina, kad BAE turėtų stovėti už keliolikos kilometrų nuo
Lietuvos sienos, netoli tranzitinio dujotiekio, tarptautinio oro
susisiekimo koridoriaus teritorijoje. Naujoji elektrinė turėtų būti
gana galinga, o jos reaktoriams aušinti numatoma naudoti Nemuno
vandenį.
Anot V.Slyvako, Rusijos valdžia renkasi iš trijų vietų, kur galėtų
būti pastatyta BAE. Viena iš aikštelių netoli Malomožaisko gyvenvietės
laikoma prioritetine. Ji tėra vos už 12 km nuo Lietuvos sienos.
Jo teigimu, visos trys parinktos aikštelės yra netoli didelio
dujotiekio, nutiesto iš Rusijos per Lietuvą į Kaliningradą. Be to, jos
yra tarptautinio oro susisiekimo koridoriaus ribose. Bendrovės
„Energoatom“ direktoriaus pavaduotojas Sergejus Bojarkinas yra sakęs,
kad jeigu ant reaktoriaus nukristų iki 20 t sveriantis lėktuvas,
tuomet reaktorius atlaikytų. V.Slyvako teigimu, tai - sportinio
lėktuvo svoris.
BAE vyriausiasis inžinierius Ivanas Grabelnikovas pasakojo, kad
buvo modeliuojamas „Boeing -747“ („Jumbo“) kritimas ant tokio tipo
reaktorių, kokius numatoma statyti šioje elektrinėje. Pasak jo,
dideliam oro laineriui nukritus ant tam tikro reaktoriaus
konstrukcijos taško, reaktorius gali būti visiškai sugriautas.
Anot judėjimo „Ekozaščita!“ lyderių, BAE reaktoriai Nemuno
vandeniu turėtų būti aušinami netiesiogiai - iš kur kas mažesnės
Šešupės.
„Ne Nemunas įteka į Šešupę, o atvirkščiai, todėl norint Šešupę
papildyti Nemuno vandeniu, reikia iškasti vieną ar kelis kanalus arba
nutiesti vamzdžius. Tai ir planuojama padaryti“, - sakė V.Slyvakas.
Anot jo, ketinama statyti du BAE reaktorius, gaminančius 2400
megavatų elektros energijos. Norint juos atvėsinti, reikės maždaug 2
kub. km vandens per metus. „Visų rytinėje Kaliningrado srities dalyje
esančių upių, išskyrus Nemuną, vandens ištekliai - 2,5 kub. km per
metus. Todėl bet kuriuo atveju vanduo turėtų būti imamas iš Nemuno“, -
nurodė ekologinio judėjimo aktyvistas.
Sumanymas naudoti Nemuno ir Šešupės vandenį, kuris paskui į upes
bus grąžintas sušilęs maždaug šešiais laipsniais, pasak „Ekozaščita!“
vadovo, kelia grėsmę gamtai. Būtina išanalizuoti ir galimą projekto
poveikį Klaipėdos uostui, kuriame gali nusekti vanduo.
Sovetske jau buvo surengtos kelios protesto akcijos prieš numatomą
BAE statybą. Per jas daugiau kaip tūkstantis žmonių pasirašė
kreipimąsi į Rusijos prezidentą ragindami nestatyti elektrinės.
Lietuvos valdžios atstovai teigia stebėsiantys galimą BAE statybą,
teiksiantys savo pastabas, jeigu projektas išties kels grėsmę aplinkai
ar žmonių saugumui. Šios dienos klausymuose Nemanė dalyvaus Lietuvos
konsulato Kaliningrade darbuotojas, kuris surinks ir perduos Vilniui
visą įmanomą informaciją.
Pasak Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus
vedėjo Vitalijaus Auglio, Lietuvai būtų labai svarbu gauti kuo
išsamesnę informaciją apie būsimus BAE galingumus, technologijas,
įskaitant ir tai, kaip bus aušinami reaktoriai.
„Apie tai mums turi pranešti oficialūs Rusijos pareigūnai, tačiau
kol kas jokios išsamesnės informacijos nepateikta. Yra tik
preliminarus, nedidelis ir neišsamus poveikio aplinkai vertinimas,
kuriuo bent dabar tikrai negalima kliautis, nes jame beveik nėra mus
dominančios išsamios informacijos“, - sakė jis. V.Auglys kol kas nėra
linkęs komentuoti neoficialių prielaidų, kad BAE tikrai kels ekologinę
grėsmę Nemunui ir Lietuvai.
Specialistas sutiko, kad vanduo reaktoriams aušinti tikriausiai
bus imamas iš Nemuno. „Tačiau dar neturime informacijos, kaip tas
vanduo bus imamas, kiek jo bus paimama, kaip jis bus aušinamas prieš
grąžinant į Nemuną. Kai gausime atsakymus į šiuos klausimus, galėsime
tvirčiau pasakyti savo pastabas, ar tikrai tos technologijos pakenks
Nemuno deltos, Kuršių marių ir kitoms aplink esančioms ekologinėms
sistemoms“, - sakė V. Auglys.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATE-SI)
vyresnioji specialistė Jolanta Tumasaitė atkreipė dėmesį, kad
valstybė, statanti atominę elektrinę, turi konsultuotis su kaimynėmis.
Paprastai į pastabas atsižvelgiama. Bet formaliai Rusija gali ir
nekreipti dėmesio į kaimynų priekaištus.
„Galutinį sprendimą bet kuriuo atveju priima atominę elektrinę
besirengianti statyti valstybė“, - tvirtino J.Tumasaitė.