Balsuoti piliečiai privalo ir Graikijoje, Kipre, Liuksemburge, taip pat Australijoje, Turkijoje, Egipte, Argentinoje, Brazilijoje, Meksikoje ir daugelyje kitų šalių. Visose jose už nedalyvavimą rinkimuose gresia įvairios sankcijos: nuo piniginių baudų iki laisvės atėmimo. Tačiau praktikoje nebalsavusieji nėra baudžiami itin griežtai.
„Vis mažėjantis rinkėjų aktyvumas Lietuvoje gali sužlugdyti demokratiją“, - įsitikinęs A.Paulauskas. Apie kylančias grėsmes ir privalomo balsavimo pliusus bei minusus su politiku kalbasi lrytas.lt.
- Kodėl pirmaujame pasyviausių rinkėjų Europoje sąraše? Kas lemia tai, kad žmonės į rinkimus numoja ranka, kad jiems tai neatrodo svarbu?
- Mūsų žmonės ilgus metus buvo verčiami eiti balsuoti, turiu galvoje sovietmetį. Atsiradus galimybei eiti arba neiti balsuoti, lietuviai nutarė tokiu būdu demonstruoti savo poziciją, nepritarimą kažkam, galbūt apskritai pradėjo lengvabūdiškai žiūrėti į savo teises.
Bet neįmanoma turėti vien tik teises ir jokių pareigų.
Net politikai pradėjo pataikauti. Anksčiau galiojo tvarka, kad rinkimai neįvyksta, jei į juos neateina tam tikras procentas rinkėjų. Papasakosiu savo pavyzdį. Aš kandidatavau Naujojoje Vilnioje 1998 metų Seimo rinkimuose. Tuomet rinkimai buvo laikomi įvykusiais, kai ateina 40 proc. rinkėjų.
Surinkau 12 tūkst. rinkėjų balsų, bet netapau Seimo nariu, nes balsuoti atėjo tik 36 proc. rinkėjų.
Bet po kurio laiko Seimas nutarė – o kam čia reikalinga ta viršutinė riba? Naikinam. Ateis vienas žmogus – rinkimai įvykę, ateis 20 žmonių – dar geriau. Dabar nė vienuose rinkimuose neegzistuoja viršutinė kartelė.
- Taip politikai prisitaikė prie žmonių pasyvumo?
- Politikai galvoja: neinat balsuoti ir nereikia, mes galime suformuoti valdžią ir jums nedalyvaujant rinkimuose. Tačiau tada atsiranda priešprieša tarp sąvokų “legalus” ir “legitimus”. Taip, rinkimai yra teisėti, įvykę pagal įstatymą. Bet ar tokia valdžia yra legitimi, ar ji turi visuomenės pasitikėjimą, ar ji gali visos tautos vardu priiminėti įstatymus?
Atsitinka taip, kad kelios dešimtys tūkstančių piliečių primeta savo valią 3 milijonams. Vos kelis procentus visų balsavimo teisę turinčių žmonių balsų surinkusi partija valdo šalį keturis metus.
- Kiek Europos Sąjungoje yra šalių, kuriose dalyvavimas rinkimuose būtų privalomas?
- Privalomas balsavimas įvestas Belgijoje, Graikijoje, Liuksemburge ir Kipre. Dar visai neseniai dalyvauti rinkimuose buvo privaloma ir Olandijoje, Italijoje, kai kuriose Austrijos žemėse.
- Kodėl šiose šalyse privalomas dalyvavimas rinkimuose buvo panaikintas?
- Manau, kad šalys pamatė, kad privalomo balsavimo nebereikia, nes žmonės ir taip eina balsuoti. Antai Italijoje praėjusiais metais rinkimuose dalyvavo net 80,5 proc. gyventojų.
Žmonės tiesiog priprato balsuoti, ir problemos neliko. Kam reikia, kad tie 20 proc., kurie neatėjo balsuoti, dar imtų aiškintis, kodėl neatėjo.
- Kaip, jūsų manymu, Lietuvoje reikėtų įgyvendinti privalomo dalyvavimo rinkimuose idėją?
- Čia ir yra pagrindinė problema. Pasakyti, kad balsavimas turi būti privalomas yra viena, o kaip tai įgyvendinti, kokios turėtų būti sankcijos už nedalyvavimą, reikia diskutuoti. Nesu baudų šalininkas.
Pavyzdžiui, Belgijoje taikomos piniginės baudos – pirmą kartą nedalyvavę rinkimuose turi sumokėti nuo 10 iki 20 eurų, pakartotinai – 25 iki 150 eurų. Liuksemburge baudos dar didesnės. Nepateisinamas nedalyvavimas rinkimuose užtraukia baudą nuo 100 iki 250 eurų, o jei nusižengimas per penkerius metus padaromas pakartotinai, skiriama bauda nuo 500 iki 1000 eurų.
Graikijoje už nedalyvavimą rinkimuose be pateisinamos priežasties gali būti baudžiama laisvės atėmimu nuo 1 mėnesio iki 1 metų. Tačiau praktiškai niekas už tai į kalėjimą nesodina. 2007 metais parlamento rinkimuose Graikijoje dalyvavo 74,1 procento rinkėjų.
- Skeptikai prunkštelėtų: Lietuvoje neužtektų kalėjimų, jei už nedalyvavimą rinkimuose grėstų laisvės atėmimas.
- Ne, į kalėjimą nereikia nieko sodinti. Aš už tai, kad sankcijas galima būtų susieti su valstybės biudžetu. Tie, kurie dirba valstybinėse įstaigose, gauna išmokas, kompensacijas, tikrai turėtų privalomai dalyvauti rinkimuose. Jei ne, tuomet priimant į valstybės tarnybą ar kylant joje karjeros laiptais būtų atsižvelgiama į tai, kad žmogus yra pilietiškai pasyvus, mažinamos jo gaunamos išmokos, naikinamos lengvatos.
Jei būtų nuspręsta taikyti administracines baudas, reikėtų, kad jos būtų minimalios.
Rinkimuose nedalyvavę žmonės turėtų pasiaiškinti, kodėl neatėjo balsuoti.
- Kaip mokykloje turėsiu atnešti raštelį, dėl ko nedalyvavau rinkimuose?
- Panašiai. Jei žmogus rinkimuose nedalyvavo dėl ligos, komandiruotės ar kitos svarbios priežasties, sankcijos jam nebus taikomos. Privalomas dalyvavimas rinkimuose priverstų žmones labiau domėtis tuo, kas vyksta šalyje, kokie žmonės ją vald.
Nesuprantu tų, kurie sako, kad jiems politika nerūpi. Kaip taip gali būti? Jei mokaisi aukštojoje mokykloje, domiesi, kokia yra aukštojo mokslo politika, sistema. Jei dirbi, domiesi, kokia darbo rinkos politika, mokesčiai, socialinė apsauga.
Partijos veikloje gali ir nedalyvauti, bet politikoje dalyvaujame kasdien. Nebent tik bomžui, kuris kapstosi sąvartyne, niekas neįdomu.
- Ką jau esate nuveikęs, kad įgyvendintumėte savo idėją?
- Esame parengę įstatymo projektą, kad Savivaldos, Seimo, Prezidento, rinkimuose į Europarlamentą ir referendume balsavimas būtų privalomas. Dėl sankcijų dar diskutuojame.
Taip pat manau, kad reikėtų supaprastinti balsavimo tvarką. Esu už balsavimą internetu. Taip pareikšti savo valią būtų lengviau jaunimui ir užsienyje gyvenantiems žmonėms.
Artimiausi rinkimai bus 2011 metais, galbūt iki tada jau bus nuspręsta įvesti privalomą balsavimą. Konstitucijos dėl to keisti nereikėtų.
- Sugadintų biuletenių skaičius tose šalyse, kuriose rinkimai privalomi, yra didesnis nei tose šalyse, kuriose neprivalomi. Ar Lietuvoje nebūtų taip pat?
- Bet Lietuvoje ir dabar sugadinama po 5-6 ir daugiau procentų biuletenių. Girdėjau, kad per prezidento rinkimus kažkas išbraukė visus kandidatus ir užrašė, kad balsuoja už Chuką Norrisą.
Galbūt reikėtų balsavimo biuletenyje įvesti ir tokį punktą: balsuoju prieš visus. Kad tas, kam nepatinka nė vienas kandidatas, galėtų taip išreikšti savo nuomonę.
- Privalomas dalyvavimas rinkimuose būtų tik laikinas dalykas, kurio tikslas pripratinti žmones balsuoti?
- Jei matysime, kad žmonės aktyvūs, rinkimuose balsuoja 70-80 proc., tuomet įstatymas neteks prasmės. Jis tiesiog bus kaip Damoklo kardas, kuris kabėtų virš galvų.
- Šiais metais vykusiose prezidento rinkimuose dalyvavo daugiau negu pusė rinkėjų. Lietuvai tai - beveik rekordinis aktyvumas. Po kelių savaičių vykusiuose rinkimuose į Europarlamentą dalyvavo vos 21 procentas rinkėjų. Gal Lietuvoje tiesiog trūksta politinių autoritetų?
- O Italijoje ar Prancūzijoje, kur aktyvumas per Europarlamento rinkimus buvo dvigubai ar trigubai didesnis nei Lietuvoje, jau pretendavo vien tik autoritetai?
Daugelis skundžiasi, kad balsuojant nėra iš ko rinktis. Tačiau turime tokius žmones, kokius turime, tuos, kurie čia užaugo, tad ir rinkime iš jų.