Sumanę atgaivinti tarpukariu vykusias nuotaikingas žvejų šventes
šventojiškiai jau trečią kartą susirinko uosto prieplaukoje. Čia
skambėjo muzika, jūreiviškos dainos, garavo puodai su verdami žuviene.
Šventosios vardas istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas dar 1642
metais. Tai prisiminę šventės rengėjai išreiškė viltį, jog senoji žvejų
gyvenvietė vėl suklestės, kai čia bus pastatytas naujas uostas, kuriame
švartuosis ne tik menkių gaudytojų laivai, bet ir pramoginės jachtos.
Šventės dalyviai pasveikino Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo
„Marinus“ konkurso „Albatroso skrydis 2009“ nominantus - jie buvo
apdovanoti specialiais prizais už įsimintinus darbus, susietus su jūra,
jos verslais, kultūra, mokslo studijomis.
Audrų nebijančio kilnaus jūrų paukščio albatroso skulptūrėlė įteikta
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriui profesoriui
klaipėdiečiui Viktorui Senčilai - istoriniais dokumentais pagrįstos
knygos „Jūrininkų rengimas Lietuvoje“ bendraautoriui ir sudarytojui.
Albatroso skrydžiui prilygsta beletristo plunksną sėkmingai išbandžiusio
profesionalaus jachtininko kauniečio kapitono Rimtauto Rimšos netikėtas
posūkis į grožinę literatūrą. Jis apdovanotas prizu už dvi išleistas
marinistikos knygas - „Klajonės po jūra ir save“ ir „Ne Karibų jūroje“.
„Marinus“ prizais taip pat įvertintos klaipėdiečių mokslininkų Brigitos
Kreivinienės ir Mindaugo Rugevičiaus pastangos gydant neįgalius vaikus
pasitelkti į pagalbą delfinus. Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume per
vaikų bendravimo su gyvūnais seansus sukauptą patirtį socialinio
projekto bendraautoriai apibendrino knygoje „Delfinų terapija“.
Paragavę pagal ypatingą šventojiškių receptą išvirtos gardžios žuvienės,
rūkytų žuvų, šventės dalyviai pasinėrė į pramogas - žvejai varžėsi
bokso ringe, poilsiautojai gaudė karpius vandens prileistoje statinėje.
Šventosios prieplaukoje šokusius ir dainavusius Žvejų šventės dalyvius
vidurnaktį nutvieskė didžiulių laužų ugnys.