Vaizdžiai kalbant, kai kam lažas (knygų leidyba, spauda, menas)
padidintas tiek, kad jam nebeužtenka septynių darbo dienų per savaitę.
Į bet kokius bandymus sakyti, kad tai pribaigs baudžiauninko ūkelį
ar paaiškinti, kad toks lažas nebeatneša jokios naudos net pačiam ponui,
vienintelis atsakymas - tijūno bizūnas ir keiksmažodžių kruša dirbančiojo adresu.
Bet valdžia juk paskelbė apkarpiusi biudžetą? Melas tai. Valdžia buvo
priversta apkarpyti tik savo pačios įvesto lažo iliuzijas - 2 mlrd. litų
sumažintas pajamų planas. Išlaidos liko beveik tokios pat.
Todėl dabar biudžeto išlaidos pajamas viršys jau ne 2 su trupučiu milijardų
litų, o 4,8 mlrd. litų. Skolinimosi limitas didinamas nuo 5,85 mlrd. litų iki 9,56
mlrd. litų, nors Lietuva ir taip jau šįmet pasiskolino 7 mlrd. litų. Iki
metų pabaigos reikės skolintis dar 4 mlrd. litų.
Lietuvos valdžia visąlaik gyveno ne pagal išgales. Prieš tvirtinant
2008 metų biudžetą prezidentas V.Adamkus kone maldavo Seimą kritiškai
įvertinti numatytas išlaidas. Veltui - nei valdžia pernai tapusi tuometė
opozicija, nei anoji Seimo dauguma į tai nereagavo. Abi Seimo pusės
tik lenktyniavo, kas labiau prieš rinkimus įsiteiks gimdančioms motinoms
ir pensininkams.
Niekas, išskyrus mokesčių naštą, nepasikeitė ir dabar. Valdžia elgiasi
kaip šlėkta prieš Žečpospolitos padalijimą. Rėkia, kad jai nereikia
Tarptautinio valiutos fondo paskolos, nes susitvarkys pati. Viską daro
taip pat, kaip liepia TVF, tik, skirtingai nuo Vengrijos ar Latvijos,
negauna pigių pinigų ir dar veda „Sodrą“ į prapultį.
Žemės grąžinimas sustabdytas. Saulėlydžio komisijos sprendimai naikinti
biurokratiją (pavyzdžiui, Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės
tarnybą) blokuojami. Pažeidžiant Konstituciją iš dirbančių pensininkų
bus atimta pusė pensijos. Dirbančiųjų įmokos į privačių pensijų fondus
nusavinamos - vagiama būsimų pensininkų ateitis.
Ar ne geriau būtų suteikti žmonėms laisvę? Panaikinti lažą kuo daugiau
žmonių? Gyvenk, kaip nori, mes tau nepadėsim, bet ir netrukdysim?
Negalima. O kam tada ponas? Laisvas žmogus jau savaime įtartinas Seimo
jurgiams. Po kelių mėnesių dar padidinus „Sodros“ mokesčius, vieno
profesionalo, gaunančio, tarkim, 4000 litų algą (tokia suma kai kur ES
net neapmokestinama), valdžiai kartu su darbdavio mokesčiais „Sodrai“
duos apie 2400 litų. O juk nuo likusios sumos dar kapsės 21 proc. PVM.
Ką daryti profesionalui (gydytojui, inžinieriui, ekonomistui), kai jo
darbas begėdiškai nusavinamas? Meistrui ir darbdaviui lieka dvi išeitys
- priešintis lažui, bet patekti į įstatymo užribį (nemokėti mokesčių),
arba bėgti į laisvus kraštus.
Ponas - įskaitant ir Seimo daugumą, ir opoziciją - nekenčia žodžio
„verslas“, jį apsėdusi pavydo ideologija, kuria remiasi socializmas.
Jei verslas masiškai dar nebėga iš Lietuvos, tai tik todėl, kad iki šiol
turėjo miglotų iliuzijų.
Po dar vieno pridėtinės vertės mokesčio šuolio ir būsimo „Sodros“ lažo
padidinimo, pasirinkimas verslui (tam, kuri bent gali rinktis)
bus tik toks: arba bankrutuoji, arba išveži savo pinigus iš Lietuvos - dirbti kitur.
Pasaulio banko skelbiama statistika ir iki šiol buvo negailestinga
Lietuvai. Pagal galimybes pradėti verslą Lietuva užima tik 74 vietą
pasaulyje. Estijoje tam užtenka 7 dienų, Lietuvoje reikia 26 dienų, o
verslo pradžios kaina prilygsta 2,7 proc. bendrojo nacionalinio
produkto, tenkančio vienam žmogui (Estijoje - 1,7 proc. BNP) .
Pagal galimybes gauti leidimą statybai Lietuva pasaulyje yra 63 vietoje.
Pagal investicijų apsaugą - 88-ta. Pagal darbuotojų samdymo ir
atleidimo sąlygas - tik 131-oji. Kur nusirisime po metų?
Vis dėlto ir dabartiniai profesionalai, ir verslininkai - tikri laimės
kūdikiai, palyginti su šį rudenį studijas pradedančiais jaunuoliais.
Nes pirmiesiems bent jau nereikėjo mokėti už mokslą.
Padauginkite 70 tūkst. litų mediko studijų kainą iš 13 proc. metinių
banko palūkanų. Išpylė šaltas prakaitas? Taigi. Kuo virs jaunas
gydytojas su tokia studijų paskolos našta po 6 metų ir 2 tūkst litų alga
iki mokesčių?
Teisingai - amžinu pono baudžiauninku. Vienintelė jo galimybė atgauti
laisvę - bėgti nuo pono į Europą.
Tai - pačių jaunuolių reikalas? Ką gi, galima sakyti ir taip. Tik kas liks iš
tokios šalies, kuriai nereikia profesionalų? Kas laukia šalies, kurioje iš
investicijų tyčiojamasi, o išgirdęs žodį „verslas“, ponas griebiasi
pistoleto? Špitolėse sukištiems baudžiauninkų seneliams iš naivumo
plojant katučių, jog ponas taip privaląs daryti „vargšų labui“.
Kas po krizės? Lietuva - be verslo. Su 30-35 proc. bedarbių.
Prasiskolinusi iki panagių. Jau dabar Vyriausybė net už paskolas eurais
moka po 9,5 proc. metinių palūkanų. Su didžiausiais mokesčiais verslui
ir darbo jėgai regione. Tik griauti temokančia korumpuota valdžia.
Koks kvailys čia kiš savo pinigus?
Nereikia pamiršti - iš krizės mes išeisim paskutiniai, o tai reiškia,
kad paskutiniaisiais krizės Lietuvoje metais pasaulinės naftos ir dujų
kainos kils kaip ant mielių. Darbo jėgos - taip pat.
Vadinasi, iš Lietuvos po trejų metų bėgs net tie, kurie turės bent vieną
sveiką, valdžios ir bankų paskolų neišsuktą ranką. Bėgs net tie, kurie
dar vakar smerkė emigrantus kaip nepatriotinę rasę.
Parastas klausimas - iš ko tuomet bus formuojami valstybės ir „Sodros“
biudžetai? Kai valdžia, nuskandinusi Lietuvą pavydo ideologijoje, lyg
asociali motina kūdikį srutų duobėje, liks akis į akį su dagių
smerkiamais „bambaliais“ ir visais išlaikytiniais, nes dabartiniai būrai bus
arba patys tapę išlaikytiniais, arba pabėgę į laisvus kraštus.
Kas laukia tokios šalies, kur net liberalai sako, jog didinamas lažas
išspręs visas mūsų problemas? Pradžiai - defoltas. Prašiks jie litą
taip pat lengvai, kaip įvykdė dabar jau ir pačių revizuojamą naktinį
mokesčių perversmą. Ir taip pat jokios savo kaltės nepripažins.