Susirinko didelis būrys daržovių augintojų iš įvairių Lietuvos vietovių, atvyko žemės ūkio viceministrai Aušrys Macijauskas, Edvardas Raugalas, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Kokybės politikos direktorius Saulius Jasius, Investicinių ir kompensacinių kaimo plėtros priemonių koordinavimo skyriaus vedėja Jolanta Žutautienė, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas, Aplinkos mokslo instituto direktorius dr. Rimantas Budrys, Šiaulių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Bezaras.
Edo ūkyje auga bulvės, morkos ir grūdinės kultūros
Seminaro koordinatorė, LDAA direktorė Zofija Cironkienė, pristatydama E.Sasnausko ūkį, pasidžiaugė, kad ūkininkas, augindamas valgomąsias ir sėklines bulves, taiko integruoto auginimo technologijas, turi įsigijęs modernios technikos, per pastaruosius ketverius metus Edo ūkyje įdiegta daug naujovių.
Jis dirba beveik 900 ha žemės, 650 ha paskyrė grūdinėms kultūroms, augina 200 ha bulvių ir šiek tiek morkų. Dabar ūkininkas baigia įgyvendinti antrąjį projektą „Sėklinių bulvių auginimo modernizavimas“. Daug technikos įsigijo sulaukęs finansinės paramos iš Europos Sąjungos fondų.
Parodomuosiuose bulvių laukeliuose pristatytos septynių veislių, iš jų trijų ankstyvųjų, bulvės, pasakojama, kokiomis trąšomis ir kiek kartų pagal rekomendacijas buvo purkšta, kokios trąšos įterptos, demonstruojama, koks užaugo derlius skirtinguose ploteliuose. Konsultantas iš Olandijos pristatė „Agriko“ kooperatyvą: į jį susibūrė daugiau kaip tūkstantis bulvių augintojų, per metus užaugina 800 tūkst. t bulvių, pusė jų - sėklinės, kurias parduoti veža į 80 pasaulio šalių. E. Sasnauskas sėklai bulves perka iš Olandijos. Pernai buvo nusipirkęs 400 t olandiškų sėklinių bulvių. Ūkininkas E.Sasnauskas pasakojo apie ūkyje prieš dvejus metus įdiegtą bulvių sodinimo technologiją, pristatė žemės dirbimo, paruošimo ir laukų priežiūros techniką. Ir visus seminaro dalyvius pakvietė pažiūrėti, kaip modernia technika jo ūkyje bulvėms sodinti paruošiama žemė. Pagrindiniai trys darbai: vagų formuotuvas suformuoja vagas, žemės purenimo agregatas separuoja, t.y. išpurena dirvožemį, smulkesni akmenukai, grumstai suberiami į kitą vagą, po to traktorius, važiuodamas ta vaga, juos suspaudžia į žemę, didesni akmenys surenkami į bunkerį, paskui išvežami išpilti į krūvas. Bulvės sodinamos 12-15 cm gylyje, kartu įterpiamos trąšos ir suformuojamos lygios, tiesios vagos, tarp kurių - 80 cm pločio tarpuvagiai.
Visi su įdomumu stebėjo šernų baidymo patranką. Jos vienos triukšmo šernams atbaidyti užtenka 8 ha plotui.
Lino ūkyje - svogūnų ir morkų plantacijos
Ne taip toli nuo Kryžių kalno, Meškuičių sen. Daugėlaičių ir aplinkinių kaimų laukuose sėkmingai ūkininkauja vieno didžiausių daržovių ūkio Lietuvoje šeimininkas Linas Šateika. Jis nusprendė nebevargti su kopūstais, šiais metais augina 100 ha svogūnų ir 80 ha morkų. Kaip teigia ŽŪM specialistai, Lino ūkyje užauginamas derlius yra toks pat, kokį užaugina Olandijos ir kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkai. Nelygu agrometeorologinės sąlygos, kasmet išauginama 7-8 tūkst. t daržovių. Pasinaudojęs SAPARD programai 2000-2006 metais skirtomis lėšomis, įrengė 3 tūkst. t talpos svogūnų saugyklą-džiovyklą, įsigijo būtinos technikos daržovėms auginti. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 metų programos priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ parengtą investicinį projektą L. Šateika pastatė 5 tūkst. t talpos daržovių saugyklą-šaldytuvą, įsigijo technikos daržovėms auginti ir derliui paruošti į prekybos centrus (daržovių rūšiavimo, plovimo ir fasavimo liniją). Šiais metais parengė investicinį projektą „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, planuoja įsigyti naujos technikos, taip pat nusipirkti įrangą, reikalingą daržovėms paruošti prekybai.
Seminaro dalyviai apžiūrėjo L. Šateikos morkų ir svogūnų laukus. Po smarkios liūties morkų tarpuvagiuose kai kur dar telkšojo vanduo. Linas nuo pat ūkininkavimo pradžios bendradarbiauja su konsultantais iš Olandijos. Vienas jų pasakojo apie Lino ūkyje auginamų ankstyvųjų morkų veisles, siūlė daržovių augintojams išsirinkti pačias naujausias pagal pageidaujamas skonio ir kitas savybes. Gana populiari morkų veislė ‘Bersky’. Rodydamas svogūnų laukus, L. Šateika džiaugėsi, kad liūtis neužpylė šių plotų, tada būtų buvę labai dideli nuostoliai. Morkoms liūtis ne taip smarkiai pakenkė.
Ūkyje savo sūnui daug padeda Lino mama Zofija Šateikienė, buvusi pedagogė rūpinasi dirbančiaisiais, tiktų ją pavadinti personalo direktore. Žmona Daiva Šateikienė, biomedicinos mokslų daktarė, džiaugiasi, kad sveiki ir vikrūs auga penki jų sūnūs.
Kova dėl kainų ir pirkėjų
ŽŪR pirmininkas B.Markauskas pagyrė ūkininkus, kad jie išmoko daržoves auginti ir išlaikyti sandėliuose, sugeba tinkamai paruošti prekybai, o dabar turės išmokti pelningai parduoti. Pastaruosius dvejus metus ŽŪR stengėsi, kad daržovių augintojai gautų kuo didesnės naudos parduodami savo produkciją. Pasak B.Markausko, artėjantis ruduo bus nelengvas, kova dėl geresnių daržovių pardavimo kainų bus sunki ir negailestinga.
Ir žemės ūkio viceministras A. Macijauskas, ir LŪS pirmininkas J. Talmantas pritarė nuomonei, kad turgavietėse reikalingi kasos aparatai, kitaip prarandame pinigus, kurie turi būti skirti švietimui, sveikatos apsaugai, pensijoms išmokėti.
LDAA direktorė Z. Cironkienė akcentavo, kad prekiniuose ūkiuose užaugintų bulvių kainos, palyginti su praėjusių metų liepos kainomis, mažesnės vidutiniškai 40 proc., o daržovių - 20 proc. Kainų krizei įtakos turėjo ne tik ekonominis sunkmetis, bet ir supirkėjų manipuliavimas pigesne, iš užsienio atvežta produkcija, kuri sėkmingai įsitvirtina rinkoje iki lietuviškų daržovių naujojo derliaus pradžios.
Turguose paslaugas siūlo ,,prinešėjai“
Z. Cironkienė teigė, jog lietuviška produkcija rinkoje tol nebus konkurencinga, kol neapmokestinama įvežtinė produkcija plūs į mūsų šalį. Daug gerų permainų tikėtasi, kai buvo priimtos naujos prekyviečių taisyklės, deja, jos opių problemų neišsprendė. Turguje atsirado naujas „prinešėjų“ etatas, kada reikia ir kiek reikia, „prinešėjai“ pristato produkcijos pardavėjui, žurnalai pildomi kaip reikalaujama, o reali padėtis yra kitokia. Didmenininkai, nepakėlę mokesčių naštos, taip pat traukiasi, užsiima „šešėline“ veikla. Dabar yra sumažėjęs vartojimas, todėl rinka perpildyta ir įvežtiniais, ir lietuviškais produktais. Mūsų augintojams trūksta apyvartinių lėšų, todėl jie stengiasi parduoti savo produkciją bet kokia kaina. Ūkininkai prognozuoja, kad jų pajamos iš šių metų derliaus bus dvigubai mažesnės. Augintojams, kurie savo produkciją pristato į prekybos tinklus, sunkiausia našta bus įvairios pigių produktų akcijos ir 2-5 proc. didesni, palyginti su praėjusiais metais, logistikos ir kiti mokesčiai.
LDAA sieks, kad didėtų daržovių augintojų pajamos, kad būtų sumažintas PVM tarifas, reikalaus, kad greičiau būtų priimtas Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas. Daržovių augintojų asociacijos direktorė Z. Cironkienė akcentavo, jog turi būti sustiprinta kontrolė turgavietėse bei mobiliuosiuose turgeliuose, naktinės prekybos vietose ir didmeninėse bazėse. Reikia įpareigoti Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos ministerijas ir savivaldybių administracijas, kad kontroliuotų viešuosius pirkimus pavaldžiose įmonėse. Turi gerėti Lietuvoje išaugintos produkcijos įvaizdis, būtina atkreipti dėmesį į produkcijos kainą, teisingą žymėjimą ir saugą, kad vartotojas galėtų įsigyti tik kokybiškos, saugios produkcijos. LDAA rūpinasi, kad parama bulvių ir daržovių ūkiams modernizuoti siektų iki 70 proc., kad būtų pakeisti teisės aktai, kurie riboja ar kitaip neigiamai veikia augintojų ūkinę veiklą. Aktyviau savo siūlymus ūkininkams turi pateikti Lietuvos mokslininkai.
Žemės ūkio ministerijos nuomone, jei ateityje būtų sugrįžta prie lengvatinio PVM tarifo taikymo, tai jis turėtų būti taikomas ne atskirų verslo įmonių grupių gaminamiems produktams, o visiems augalų augintojams, naminių gyvūnų laikytojams (gamintojams), perdirbėjams (tiekėjams). Taip būtų sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos visiems žemės ūkio ir maisto sektoriaus dalyviams. Siekdamas suaktyvinti šviežių lietuviškų produktų vartojimą ir rūpintis žmonių sveikatingumu, žemės ūkio ministras kreipėsi į savivaldybių merus ir pakvietė rajonuose organizuoti ūkininkų, kurie nori parduoti vaisius, uogas, daržoves ir bulves, susitikimus su viešojo sektoriaus atstovais, ūkininkams suteikti informacijos apie galimybę produktus tiekti kariuomenei, kalėjimams, ligoninėms, mokykloms ir kt. įstaigoms.
Įgyvendinant Europos Sąjungos Tarybos vaisių ir daržovių skatinimo mokyklose programą, ŽŪM patvirtino vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos 2009-2010 mokslo metų strategiją, baigiamos rengti programos administravimo taisyklės. Produktai mokiniams bus dalijami keturis kartus per savaitę. Programai įgyvendinti metams skiriama 1,5 mln. Lt iš Europos žemės ūkio garantijų fondo bei iš Lietuvos valstybės biudžeto.