Lietuvos aviacijos naujokui — įpykusių keleivių strėlės

Vilnietė Kristina neslėpė pykčio, kai užpraeitą sekmadienį dėl laiku iš Vilniaus oro uosto nepakilusio lėktuvo ji prarado visą atostogų dieną. Į Cheroną (Ispanija) su dukterimi savaitei išsiruošusi užsiėmusi moteris skaičiavo kiekvieną atostogų dieną.

Kristina į Ispaniją skrido pailsėti. Du bilietus, kainavusius po 1200 litų, į Ispanijos Ljoret de Maro kurortą ji pirko iš kelionių organizatoriaus „Star Holidays“, kuris priklauso tai pačiai grupei kaip ir oro linijos „Star1 Airlines“.

Moteris tikėjosi, kad septynios dienos saulėtojoje Ispanijoje praeis be jokių nesklandumų. Tačiau atostogų pradžia buvo nekokia. Nemažai skraidančiai Kristinai dar nebuvo tekę tiek ilgai laukti lėktuvo. Tačiau labiausiai moterį pykdė ne laukimas, bet nežinia ir oro bendrovės dėmesio stoka.

Oro uoste įstrigusiems keleiviams niekas neaiškino, kodėl aštuntą valandą turėjusio pakilti lėktuvo skrydis vis atidėliotas iki pat 14 valandos. Tik Ispanijoje turistus pasitikusios gidės paaiškino, kad skrydis buvo atidedamas dėl to, kad iš Dublino į Vilnių skridęs „Star1 Airlines“ lėktuvas dėl rūko negalėjo nusileisti Vilniaus oro uoste ir buvo priverstas tūpti Rygoje.

Kompanija naudojasi vienu lėktuvu, tad jei kyla problemų, visi vėlesni reisai, suprantama, vėluoja.

Tačiau nuo šešių ryto oro uoste laukusi Kristina jokio rūko nematė ir tikino, kad tąsyk buvo giedra.

Ankstų rytą atsikėlusiems ir beveik šešias valandas laukusiems keleiviams buvo išdalyti 12 litų vertės maisto talonai. Kristina pasakojo, kad oro uosto kavinėje užsisakius omleto ir kavos tų dvylikos litų neužteko. Teko primokėti iš savo kišenės. Skrydžio metu tik 11 valandą pamaitintiems keleiviams nebuvo pasiūlyta ne tik nemokamų užkandžių, bet ir atsigerti.

„Kai atostogoms teturi savaitę, skaičiuoji kiekvieną dieną. Dėl lėktuvo vėlavimo praradome visą dieną. Tryliktą valandą jau galėjome gulėti paplūdimyje ar plaukioti baseine. Deja, tuo metu vis dar laukėme oro uoste. Buvo sugadinta visa diena. Atskridusios į Cheroną tesuspėjome nueiti į viešbutį pavakarieniauti.

Tikėjomės, kad už tą laukimą bus kaip nors kompensuota. Pavyzdžiui, pasiūlyta nemokama ekskursija į Barseloną. Bet niekas apie tai net neužsiminė. Tedavė kiaušinienės lėkštę, o kelionių vadovė dar pareiškė, kad pretenzijos turi būti skiriamos ne jai“, — piktinosi vilnietė Kristina.

Kitiems lėktuvo keleiviams beveik šešių valandų skrydžio vėlavimas dar labiau sužlugdė planus. Kai kurie į Cheroną atskridę lietuviai dar tikėjosi suspėti nuvažiuoti į Barseloną pamatyti tik sekmadieniais vykstančios ispaniškosios koridos. Bet šių ispaniškų pramogų taip ir nepamatė.

Skrydis atgal bendrovės „Star1 Airlines“ lėktuvu irgi nebuvo sklandus — reisas vėlavo. Po atostogų praėjus kelioms dienoms Kristina jau su šypsena prisiminė, kaip palydovės visą valandą marširavo pirmyn ir atgal skaičiuodamos keleivius. Laukiantiems buvo pranešta, kad lėktuvas negali pakilti, nes vėluoja viena keleivė. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ta tariamai vėluojanti keleivė jau seniai sėdėjo savo vietoje lėktuve.

„Dabar skamba juokingai. Bet tada buvo pikta. Lėktuve buvo daug mažų vaikų, jie pervargę klykė. Mums už laukimą buvo duota po pusę puoduko vandens. Šalia sėdintys šiauliečiai nesuspėjo į autobusą namo. Mes — keisti žmonės. Nežinau, kas turėtų įvykti, kad lietuviai pradėtų garsiai reikšti nepasitenkinimą. Dažnai pykstame ne ant tų, ant kurių reikėtų“, — stebėjosi moteris.

Tačiau dėl prastos kelionių organizatorių paslaugų kokybės ji neketina kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Moteris iš savo patirties žino, kad tokiais atvejais ši tarnyba gali tik paraginti ir įspėti oro bendrovę. Nubausti prastas paslaugas teikiančią bendrovę ji neturi teisės.

„Prieš metus norėdama dukteriai pakeisti „flyLAL“ bilietą tiek sugaišau laiko ir susigadinau nervų, kad antrą kartą to nebenoriu. Kreiptis į vartotojų teisių gynėjus — bergždžias reikalas, tik laiko gaišimas“, — atsiduso vilnietė.

Kartu su Kristina užpraeitą sekmadienį iš Vilniaus į Ispaniją tuo pačiu lėktuvu skrido ir žinomas televizijos laidų vedėjas bei prodiuseris Martynas Starkus su drauge. Matyt, jis buvo vienas iš tų nedaugelio keleivių, kuriam ilgas, daugiau nei 5 valandas trukęs, laukimas nesugadino nuotaikos.

M.Starkus „Ekstrai“ sakė, kad dažnai skraidydamas jau priprato prie skrydžių vėlavimo. „Lėktuvų vėlavimas — dažnai pasitaikantis ir įprastas dalykas. Aš prie to pripratęs ir man niekas nesugadino nuotaikos“, — tvirtino M.Starkus.

Tą pačią liepos 12-ąją Ispanijos Cheronos oro uoste skrydžio į Vilnių dėl stipriai vėluojančio lėktuvo ilgas valandas buvo priversti laukti ir krepšininkai Šarūnas Jasikevičius su broliu Vyteniu.

Tai ne pirmas atvejis, kai ką tik įkurtos „Star1 Airlines“ keleiviai skrydžio buvo priversti laukti kelias valandas. Pirmasis kelionių operatoriaus „Star Holidays“ surengtas užsakomasis reisas į Turkijos kurortą Antaliją buvo atidėtas beveik 5 valandoms. Tačiau dėl pirmojo prisvilusio blyno aviacijos verslo naujokai apkaltino turkus — tie esą užtruko tikrindami naujos bendrovės dokumentus ir nedavė leidimo skristi.

Nors pradžia nekokia, bendrovės generalinis direktorius Martynas Laivys tvirtina esąs patenkintas tuo, kaip sekasi jo vadovaujamai bendrovei. M.Laivys įsitikinęs, kad vieno lėktuvo kol kas pakanka įgyvendinti bendrovės skrydžių grafiką.

Pasak jo, liepos 12-oji, kai visi „Star1 Airlines“ skrydžiai vėlavo, buvo vienintelis kartas, kai skrydžių grafikas visiškai subyrėjo. Tą dieną vėlavo visi Vilnius—Cherona—Vilnius ir Vilnius—Londonas—Vilnius keleiviai.

Pripažinti, kad vienu orlaiviu beveik neįmanoma atlikti tiek reisų laiku, „Star1 Airlines“ vadovas nenori. „Mūsų konkurentai „Novaturas“, „Tez Tour“ irgi turi po vieną lėktuvą. Jie dar labiau apkrauti, skraido pagal dar intensyvesnę skrydžių programą. Ten irgi yra labai daug vėlavimų, nes nėra kuo lėktuvų pakeisti“, — atsikirtinėjo M.Laivys. Dėl minėtų vėlavimų, „Star1 Airlines“ vadovo nuomone, kalta ne bendrovė, bet orų sąlygos ir Rygos oro uosto aptarnaujantysis personalas.

„Tą rytą Vilniaus oro uoste buvo rūkas. Tik jis greitai išsisklaidė. Vasaros mėnesiais kartais taip būna. Dėl to Vilniaus oro uostas lėktuvo nepriėmė, Kauno — irgi, nes dirba tik nuo 6 valandos ryto. O mūsų skrydis buvo dar prieš šešias.

Rygos oro uostas iš pradžių irgi nenorėjo priimti. Todėl mūsų orlaivį mėginta nukreipti į Taliną. Rygos oro uostas mus priėmė tik iš antro karto.

Jis galėjo dirbti greičiau ir aktyviau, bet akivaizdžiai vilkino lėktuvo išvykimą“, — kalbėjo M.Laivys.

Pasak naujosios oro bendrovės vadovo, svarbiausias jos uždavinys — saugumas. O vėlavimų aviacijoje išvengti neįmanoma. M.Laivys prisipažino išgyvenantis, kad net ir tie keli vėlavimai gali turėti labai neigiamos įtakos naujosios bendrovės įvaizdžiui. Tačiau iš karto puolė lyginti savo bendrovės su didžiosiomis konkurentėmis.

„Nuo birželio 29 iki liepos 21 dėl mūsų kaltės lėktuvai vėlavo tik vieną dieną. Mūsų statistika kol kas yra viena geriausių. Tebuvo viena diena, kai skrydžių grafikas subyrėjo dėl to, kad lėktuvas, skridęs iš Dublino, dėl rūko negalėjo leistis Vilniaus oro uoste.

Manome, kad mums, palyginti su konkurentais, sekasi labai gerai. Pavyzdžiui, „airBaltic“ bendrovė rengia tiek daug skrydžių, kad niekas net nefiksuoja, ar vėluoja, ar ne. Neseniai „Ryanair“ lėktuvas vėlavo net 14 valandų. Tai juk dar baisiau nei laukti penkias valandas. Kodėl tik į mus visi žiūri pro didinamąjį stiklą?“ — stebėjosi M.Laivys.

Pakaitinio lėktuvo, kuris būtų pakeitęs dėl rūko Rygos oro uoste įstrigusio „Boeing 737—700 Next Generation“, „Star1 Airlines“ vadovo nuomone, nebuvo prasmės kviestis, nes tai būtų užtrukę 8 valandas.

„Viskas daroma kliento labui. Mus puolantys mano, kad stengiamės padaryti ką nors bloga klientams, nesirūpiname jais. Bet juk dirbame ne dėl to. Norime patenkinti klientų poreikius. Stengiamės, kad klientai įsimylėtų mūsų kompaniją. Dedame didžiules pastangas, kad skrydžiai vyktų laiku. Tik ne visi mato tą juodą darbą“, — apgailestavo M.Laivys.

Naujosios oro bendrovės vadovas tikino nedaug sulaukęs piktų keleivių pretenzijų. M.Laivys žadėjo, kad jiems bus išmokėtos kompensacijos.

„Visiems, kurie kreipėsi su pretenzijomis, bus kompensuota pagal tai, kiek reikia, ir gal dar daugiau. Nė vienas keleivis nebus nuskriaustas“, — tikino M.Laivys, nenorėjęs sutikti, kad beveik 6 valandoms atidėtas skrydis poilsiautojams sugadino visą atostogų dieną.

Vasaros pabaigoje „Star1 Airlines“ ketina išperkamosios nuomos būdu išsinuomoti dar vieną tokį pat „Boeing 737—700 Next Generation“, galintį skraidinti 148 keleivius. Vasaros pabaigoje įmonė planuoja pradėti skrydžius į Paryžių ir Milaną.

„Tai absoliučiai nesusiję su skrydžių sauga. Vien su bendrovės patrauklumu“, — paklaustas, ar normalu, kad oro bendrovė tiek skraido vieninteliu lėktuvu, atsakė Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.

Jo manymu, nieko keista, kad vieną orlaivį teturinčios bendrovės skrydžiai vėluoja, o keleiviai priversti laukti.

A.Šumsko liepos 12-ąją nebuvo Vilniuje, todėl jis nežino, ar orų sąlygos iš tiesų buvo netinkamos leistis. Tačiau būdamas lakūnas jis žino, kad kolegos nemėgsta skristi į atsarginius oro uostus, jeigu galima leistis namie.

„Atsižvelgdamas į tai galiu tvirtinti, kad rūkas buvo, nors meteorologinės informacijos neturiu. Lakūnai mėgsta miegoti ant savo pagalvės“, — šyptelėjo A.Šumskas. Pasak Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojo, tą rytą Vilniaus tarptautiniame oro uoste nesileido joks lėktuvas.

A.Šumsko teigimu, „Boeing“ orlaiviai per dieną gali įveikti dešimtis skrydžių ir tai nėra tiesiogiai susiję su skrydžio sauga. „Keičiasi skrydžio įgulos. Bet lėktuvui poilsio kaip žmogui nereikia. Svarbiausia — kad pagal standartines procedūras lėktuvas būtų parengiamas kitam skrydžiui“, — sakė A.Šumskas.

Ar tokie vėluotojai neišmuša iš skrydžių grafiko ir kitų oro linijų lėktuvų? Pasak A.Šumsko, ne. Vėluojantis skrydis gali sugriauti tik tos oro bendrovės grafiką.

Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas teigė, kad kai skrydžiai vėluoja dėl rūko, gauti kompensaciją mažai tikimybės. „Lėktuvas vėlavo ne dėl kompanijos blogos valios. Lieka skėsčioti rankomis, giliai atsidusti, ir viskas“, — kalbėjo A.Šumskas.

Nukentėjusių „flyLAL“ klientų iniciatyvinės grupės vadovas Vytautas Mikelionis abejojo, ar naujoji oro bendrovė ilgai gyvuos, ir neslėpė nepasitikėjimo aviacijos naujokais.

Daug skraidantis V.Mikelionis tikino nesusiviliojęs naujosios, nežinomos, oro bendrovės pasiūlymais.

„Nukentėjusieji nuo „flyLAL“ pasimokė. Dabar suprantame, kad svarbu ne tik kaina, bet ir įmonės kuriamas įvaizdis. Dabar renkamės žinomas, patikimas oro bendroves. Jeigu man reikėtų skristi ryt poryt, gal ir rizikuočiau pirkti bilietą. Nors dėl vėlavimo, matyt, patirčiau daug nepatogumų. Bet jeigu pirkčiau bilietą kelionei po dviejų mėnesių, jokiu būdu nerizikuočiau“, — neslėpė V.Mikelionis.

Vyras baiminasi darsyk patirti tai, ką patyrė derėdamasis dėl žalos atlyginimo su bendrove „flyLAL“. Beje, artimiausiu metu nukentėjusieji nuo „flyLAL“ turėtų atgauti pusę už bilietus sumokėtų pinigų. Nuo nacionalinės kompanijos žlugimo praėjo daugiau nei pusmetis.

„Star1 Airlines“ neturi sukaupę pradinių lėšų. Savo veiklą jie finansuoja už iš anksto parduodamų bilietų pinigus. Tai iš tiesų labai rizikinga. Jeigu jiems nepasiseks, žmonės antrą kartą nusivils lietuvių oro bendrovėmis. O tai dar blogiau nei likti be tokios bendrovės“, — samprotavo V.Mikelionis.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Maisto produktų, turizmo ir rekreacinių paslaugų departamento turizmo ir atlygintinų medicininių paslaugų skyriaus vedėja Solveiga Kuzienė:

„Jei atvykusiam į oro uostą vartotojui pranešama, kad skrydis atidedamas ar atšaukiamas, oro bendrovė privalo keleiviams išdalyti pranešimus apie jų teises. Jei tokie pranešimai nėra išdalijami, keleiviai turi teisę jų reikalauti iš bendrovės darbuotojų. Abiem atvejais keleiviui priklauso nemokama pagalba — maitinimas ir gaivieji gėrimai, du nemokami telefono skambučiai, o tam tikrais atvejais — nakvynė viešbutyje ir kelionė iki jo ir atgal į oro uostą.

Atidėjus skrydį daugiau nei 5 valandoms keleiviai turi teisę atsisakyti skrydžio ir per 7 dienas oro ben-drovė privalo grąžinti pinigus už pirktus bilietus. Atidėjus skrydį kompensacija keleiviams nenumatyta. Tačiau atšaukus skrydį ir apie tai pranešus keleiviui mažiau nei prieš 14 dienų, nustatytos nuo 200 iki 600 eurų kompensacijos. Jų dydis priklauso nuo skrydžio atstumo. Taip pat oro bendrovė privalo pasiūlyti keleiviui kaip galima greitesnį išvykimą kitu maršrutu į galutinę atvykimo vietą arba perrašyti bilietą vėlesniam skrydžiui panašiomis kelionės sąlygomis.

Oro bendrovė neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

Jei lėktuvas laiku neskrenda į galutinę atvykimo vietą ir keleivis dėl to patiria papildomų išlaidų ar nuostolių, pavyzdžiui, negauna pajamų dėl pavėlavimo į dalykinį susitikimą, patiria išlaidų dėl neplanuotos nakvynės viešbutyje, oro bendrovė keleiviui turi atlyginti žalą. Jei bendrovė nesutinka atlyginti žalos, ieškinys dėl žalos atlyginimo ieškovo nuožiūra turi būti pareiškiamas oro bendrovės pagrindinės ūkinės-komercinės verslo vietos arba vietos, kurioje buvo sudaryta vežimo sutartis, teismui.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiais metais dėl reglamento pažeidimų gavo tik 7 rašytinius vartotojų skundus. Bet sulaukė nemažai paklausimų, kaip elgtis tam tikroje situacijoje, telefonu ir elektroniniu paštu. Apie pusę tokių paklausimų yra dėl reglamento pažeidimų.“