Seimo viešbučio gyventojai nelinkę mokėti nei už komunalines paslaugas, nei už elektrą ar vandenį, nei padengti kitų gyvenimo išlaidų.
Tokią išvadą „Ekstra“ priversta padaryti pasekusi vos poros parlamentarų pėdomis.
Ar yra apskritai parlamentarų, kurie už gyvenimą Seimo viešbutyje klotų pinigus? To paklaustas Seimo pastatų administravimo skyriaus vedėjas Albertas Vasiulis suskubo pacituoti Seimo statuto. Tiksliau — 15-ojo jo straipsnio, kuriame rašoma apie Seimo narių aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis.
Pagal jį parlamentarams kompensuojamos (arba ne) visos gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidos. Bet tuos „taip“ ar „ne“ nulemia vieta, kurioje nuolatinį gyvenamąjį būstą turi tautos išrinktasis. Jei jo namai nutolę daugiau nei 25 kilometrus nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos, turėtų atsirasti magiškasis „taip“.
„Vilniaus administracinė riba yra kažin kur nuo miesto nutolusi, — atrodė, kad viešbučio ūkiu besirūpinantis A.Vasiulis apstulbo, iki galo perskaitęs cituotiną statuto straipsnį. — Anksčiau nesusimąstydavau. Kaip čia taip? Įdomu įdomu“.
Greta Trakų — namai
A.Baukutei, turinčiai namus Trakų rajone, Bražuolės kaime, kaip ir dar porai Trakų apylinkėse gyvenančių Seimo narių, suteikta galimybė gyventi Seimo viešbutyje.
Trakų rajone, Rūdiškėse, gyvena liberalcentristas Jonas Liesys. Pačiuose Trakuose — Darbo partijos narė Dangutė Mikutienė.
A.Baukutė dar prieš Seimo rinkimus kandidato anketoje buvo nurodžiusi, kad gyvena Bražuolės kaime. Jis nuo Trakų nutolęs vos 3 kilometrus. Šiuo metu kaip nuolatinę gyvenamąją vietą anketoje A.Baukutė apskritai nurodo Vilnių.
Tačiau Seimo statute yra numatyta tam tikrų gyvenimo Seimo viešbutyje sąlygų. Parlamentaras, turintis gyvenamąsias patalpas Vilniuje ar ne toliau kaip 25 kilometrai už Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos, turi pats padengti gyvenimo viešbutyje išlaidas.
Vadinasi, jis turi susimokėti už vandenį, elektros ir šilumos energiją, dujas, komunalines paslaugas.
„Ekstros“ duomenimis, kol kas iš trijų trakiškių tai daro tik D.Mikutienė. „Kas mėnesį iš algos Seimo Finansų departamentas atskaito visas gyvenimo viešbutyje išlaidas“, — patikino antrąją kadenciją Seime dirbanti parlamentarė.
Tačiau šios kadencijos Seimo naujokų požiūris į mokesčius — kitoks. Nei A.Baukutė, nei J.Liesys jų nemoka.
Kilometrai — savaip
„Informuojame, kad vadovaujantis Seimo statuto 15(4) straipsniu Seimo kanclerio sprendimu A.Baukutei ir J.Liesiui suteikta gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, Gedimino pr. 60 Vilniuje“, — „Ekstra“ gavo kuklų Seimo kanclerio pareigas laikinai einančio Gedimino Aleksonio atsakymą į paklausimą, kokį atstumą iki savo namų yra nurodę minimi parlamentarai.
Pasak G.Aleksonio, prašymuose suteikti gyvenamąjį plotą ir A.Baukutė, ir J.Liesys nurodė, kad neturi (ir pastaruosius penkerius metus nuosavybės teise neturėjo) gyvenamosios patalpos Vilniuje ir arčiau nei 25 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos.
Vadinasi, visos išlaidos, susijusios su gyvenimu viešbutyje, kaip numato Seimo statutas, ir A.Baukutei, ir J.Liesiui yra kompensuojamos.
Seimo Statutas numato ir tai, kad atstumas iki gyvenamosios vietos nustatomas trumpiausiais keliais, atvedančiais iki riboženklio. Kiekgi kilometrų skiria tą nelemtąją Vilniaus administracinę ribą nuo Bražuolės ir Rūdiškių?
„Kiek? Labai tikslaus atstumo tai ir nežinau“, — Rūdiškių seniūnas Tadeušas Pavlovskis gūžtelėjo pečiais.
Keliu nuo Rūdiškių iki Trakų būtų maždaug 15 kilometrų. Dar kokie 6—8 kilometrai susidarytų iki „Dvarkiemio“ restorano, esančio kelio Vilnius—Trakai pakelėje. Ties šiuo restoranu ir stovi Vilniaus administracinės ribos ženklas.
J.Liesys turi savitą aritmetiką. Paklaustas, padengia jis ar ne gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidas, parlamentaras klausimą sugrąžino atgal: „O tai kiekgi kilometrų skiria Rūdiškes nuo Vilniaus?“
To norėtųsi paklausti ir paties parlamentaro. „Nelygu, pro kur važiuojama. Nuo Vilniaus iki Trakų būtų kokie 27 kilometrai, iki mano namų Rūdiškėse bus dar kokie 17 kilometrų. Iš viso susidaro apie 44 kilometrus. Bet aš važiuoju per Paluknį. Iš Vilniaus per jį namo man susidaro artimesnis kelias. Tik reikia, kaip ir dera, nuo pašto iki pašto kilometrus matuoti“, — skaičiavo parlamentaras.
Pasak J.Liesio, daug kas tais jo kilometrais rūpinasi. Todėl visiems jis atsakąs vienodai: „Sėskite į automobilį ir pamatysite“.
O kaip tuomet dėl tų nelemtųjų kilometrų, kuriuos iš vietoves skiriančio tikrojo atstumo — nuo pašto iki pašto — iškerpa Seimo statute nubrėžta Vilniaus miesto savivaldybės administracinė riba? Juk nuo jos atskaičiuoti kilometrai ir atleidžia (arba neatleidžia) parlamentarus nuo mokesčių.
„Nuolat negyvenu Seimo viešbutyje. Nakvoju tik tuomet, kai posėdžiai užtrunka. Skaičiavau, kiek čia tos elektros prideginu. Per metus gal 102 litai susidarytų. O ir už vandenį — ne daugiau“, — nuo atsakymo išsisuko J.Liesys.
Ir vėl — Asta
Tyla nėra pats geriausias ginklas. Bet jo pastaruoju metu vis dažniau griebiasi Seimo narė, nuo Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos Seime atskilusios „Ąžuolo“ frakcijos narė Asta Baukutė. Ypač tuomet, kai reikia išdėstyti savo poziciją dėl skolų ar pinigų.
Prieš gerą mėnesį „Ekstra“ klausė A.Baukutės, kodėl taip vangiai jos šeima grąžina susikaupusias skolas. Birželio pradžioje įvairioms bendrovėms ir įstaigoms jos sutuoktinis buvo skolingas apie 26 tūkst. litų. Tąkart parlamentarės atsakymo „Ekstra“ nei žodžiu, nei raštu nesulaukė.
Šįkart parlamentarė brūkštelėjo atsakymą, nė neabejodama savo teisumu. „Seimo statuto aš nepažeidžiu. Ir šiuo klausimu daugiau komentarų nebus“, — nukirto A.Baukutė.
Etikos sargas — kategoriškas
Tuo tarpu Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas nevyniojo žodžių į vatą: visi Seimo nariai yra lygiaverčiai. Ir visi vienodai turi laikytis statuto.
Pasak A.Salamakino, jau tuomet, kai 1994-aisiais buvo kuriamas Seimo statutas, atsirado įrašas apie Vilniaus miesto savivaldybės administracinę ribą. Dabar Vilniaus riboženklis yra nukeliavęs kažin kur ir pietvakarinėje miesto pusėje jis atsidūrė maždaug ties Lentvariu.
„Įstatymas yra įstatymas. Seimo kanceliarija turėtų atsižvelgti į statuto nuostatus ir atstumą iki parlamentaro nuolatinės gyvenamosios vietos matuoti taip, kaip jame numatyta: nuo riboženklio“, — nukirto parlamentarų etikos sargas.
Anot A.Salamakino, šiuo metu sudaryta darbo grupė rudenį turėtų parengti naują statuto projektą. Galbūt darbo grupė nutars panaikinti ir tą riboženklį, iš kai kurių Seimo narių atimantį privilegijas.
* * *
A.Baukutei — nauji nemalonumai
Generalinė prokuratūra liepos 22-ąją nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo narės Astos Baukutės galimos nusikalstamos veikos.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė, kad Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras atlieka tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos ir neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimo.
„Prieš priimdami procesinius sprendimus prokurorai visada tikrina pranešime išdėstytų faktų ir aplinkybių tikrumą. Šiuo atveju tai įmanoma tik atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl tyrimas ir atliekamas“, — teigta prokuratūros pranešime. Įtarimų kol kas niekam nepateikta.
Tyrimas pradėtas gavus buvusios parlamentarės padėjėjos Viktorijos Barkauskaitės pareiškimą, esą Seimo narė fiktyviai buvo įdarbinusi kitą padėjėją, nemokėjo jam atlyginimo ir pasisavino jo banko kortelę. V.Barkauskaitė teigė, kad A.Baukutė fiktyviai padėjėju buvo įdarbinusi Joną Stasiukyną. Politikė neva pareiškė, kad jam į darbą eiti nereikia, o vėliau paėmė jo banko kortelę ir galbūt pasisavino pinigus — daugiau nei tūkstantį litų.
Parlamentarė kaltinimus vadina šmeižtu ir įtaria, kad prie to yra prisidėję politiniai oponentai.
Skandalas dėl galimo fiktyvaus įdarbinimo Seime kilo praėjusią savaitę, netrukus po to, kai skilo TPP frakcija.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už piktnaudžiavimą tarnyba baudžiama teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už žinomai neteisėtą mokėjimo priemonės panaudojimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.