Šiemet geras bulvių derlius - nelaimė

Supirkėjai už bulvių kilogramą siūlo vos 50 centų. „Maxima“ ir kiti prekybos tinklai, pasak A. Steponavičiaus, skelbia visokias akcijas ir bulves parduoda „žemiau jų savikainos“. Iš Lenkijos pietinių regionų į Lietuvą prekybininkai atsiveža bulvių, kurios ten kainuoja tik 20 ct/kg.

„Piktupėnų javas“ šiais metais augina 110 ha bulvių, iš jų ankstyvųjų veislių - 20 ha. Šiuo metu nukasta tik 8 ha. Bulviakasis sustojo. A. Steponavičiaus teigimu, bulvių iš jo vadovaujamo kooperatyvo neperka net UAB „Augma“, internete reklamuojanti, kad jos tikslas - aprūpinti Lietuvos rinką šviežiais ir kokybiškais vaisiais bei daržovėmis.

Vaisių ir daržovių importuotoja bei eksportuotoja „Augma“, turinti padalinius Klaipėdoje, Šiauliuose, Šilutėje ir Plungėje, tikriausiai jau yra suradusi pelningą verslo nišą Lenkijoje ir lietuviškų bulvių jai nebereikia.

Ankstyvosios bulvės pirmiausia užauga Rusnės saloje. Ten bulvės turi ypatingą skonį. Jos sodinamos balandžio mėn., kai tik su technika po žiemos galima įvažiuoti į laukus. Tuo jau daugelį metų verčiasi ir ūkininkai Admantas Urbonas bei jo sūnus Artūras. Šiemet jie bulvėmis užsodino daugiau nei dešimt hektarų.

Derlius užderėjo visai neblogas. Pirmąsias bulves nukasė ir pirkėjams patiekė dar prieš Jonines. Tuo metu už jų kilogramą gavo litą ir daugiau. Dabar situacija pasikeitė - už jas tegauna po 35-50 centų . Tai labai maža kaina ir vargu ar padengia visus auginimo kaštus.

Šie ūkininkai susidūrė ir su kita problema - bulvių yra tikrai daug, tačiau jų niekas nenori pirkti. Anądien Artūras Klaipėdos turguje perpardavinėtojams įsiūlė tik toną bulvių. Šiuo metu vyrai bulvių nebekasa, nes daržinėje tebestovi pilna didžiulė traktorinė priekaba.

Klaipėdos turgavietėje mikliai besisukantys prekiautojai diktuoja savas kainas. Vienas jų net prasitarė, kad iš ankstyvųjų bulvių jie uždirba dvigubai. Šiuo metu bulves į turgų gabena ir kitų rajonų ūkininkai, todėl natūralu, kad didėjant pasiūlai krinta kaina. Beje, centus už šviežias bulves supirkėjai moka tik ūkininkams, o patys iš pirkėjų prašo nuo vieno iki pusantro lito.

Urbonai sakė patys turguje bulvių pardavinėti neturintys laiko, nes iš viso jiedu dirba 50 ha žemės. Be bulvininkystės, jie dar turi ir pieno ūkį, kuris reikalauja ir dėmesio, ir laiko.

Lietuvos nepriklausomybė atsinešė ir laisvą rinką

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda dar kartą patvirtino seniai visiems žinomą dalyką, kad valstybė nebereguliuoja kainų. Viską sprendžia rinka. Ji turėtų sureguliuoti ir bulvių kainas. Pasak A. Nausėdos, šiek tiek situacija pasikeitė 2004 m., kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Nuo tada rinka išsiplėtė ir dabar galima laisvai prekiauti visoje Bendrijos erdvėje. Taip ir daro žmonės, atveždami daržoves iš kraštų, kur pavasaris ateina anksčiau.

Kaip Lietuvos ūkininkai susiduria su laisva rinka, „ŪP“ jau rašė - šį pavasarį žemės ūkio kooperatyvas „Piktupėnų javas“ išmetė 200 t gerų kopūstų, nes prekyboje pasirodė pigesnių naujo derliaus kopūstų, atvežtų iš Lenkijos.

Bet, kaip sakoma, ne toks jau velnias juodas, kaip mes jį įsivaizduojame. Tarvydų kaimo (Šilutės r.) ūkininkas Algimantas Elijošius, auginantis 20 ha bulvių, „ŪP“ sakė dirbantis „su savo nuolatiniais taškais“. Pasak jo, šiemet bulvių kainos „nestebuklingos“, bet kentėti dar galima. Už kilogramą bulvių supirkėjai jam moka 60-80 centų.

„Labiausiai kenčia tie ūkininkai, kurie bulves pardavinėja iš namų visokiems tarpininkams. Ir vartojimas krinta - nėra ką norėti. Žmonės be darbo sėdi, be cento... Juk šiemet daugelis miestiečių savo kolektyviniuose soduose prisisodino ir dabar ankstyvąsias bulves valgo. Tad čia nieko nuostabaus“, - teigė A. Elijošius.

Paklaustas, kokiems supirkėjams parduoda bulves, ūkininkas atsakė, kad tai komercinė paslaptis... Laučių kaimo (Šilutės r.) ūkininkas Alvydas Degutis „ŪP“ sakė už bulves gaunantis maždaug po 50 centų. Jis jas veža į „Augmą“. Iš korespondento išgirdęs, kad „Augma“ nebeperka bulvių iš ŽŪK „Piktupėnų javas“, A. Degutis pajuokavo: „Tegul jis rusams Kaliningrado srityje parduoda - ten jam arčiau nei man.“

A. Degutis šiemet augina 35 ha bulvių. Iš jų ankstyvųjų - 5 ha. Jau nukasė 4 ha. „Jei prekė gera, tai ją ir parduoti nesunku. Taip jau yra: kas perka, nori kuo pigiau, kas parduoda - kuo brangiau. Yra tik du variantai. Visoje Lietuvoje tas pats darosi, tad aukščiau bambos nepašoksi“, - kalbėjo A. Degutis.

Ir tarpukario metais Lietuva gyveno laisvos rinkos sąlygomis. Ir tais laikais būta visko, tačiau valdžios požiūris į ne vieną dalyką buvo kitoks nei dabar.

Pamario kraštas, kaip ir dabar, garsėjo bulvėmis. Bet ūkininkai irgi susidurdavo su problema, kur dėti gausų bulvių derlių. Tada Klaipėdos krašto ekonomikos prižiūrėtojo Juozo Zabielavičiaus rūpesčiu Šilutės miesto pakraštyje, Verdainėje, buvo pastatyta spirito varykla. Iš bulvių varydavo spiritą - taip buvo rasta išeitis iš padėties.