Anksčiau buvo nustatyta, kad škotas turi obsesinį-kompulsinį asmenybės sutrikimą, pasireiškiantį perdėtu susitelkimu į tvarką, ir tai paaiškina jo nesusivaldymą. Anot liudininkų, tą naktį, kai buvo padarytas nusikaltimas, tarp abiejų vyrų tvyrojo įtampa.
Kai R.McCullochas įsiuto, parduotuvės vadybininkas bandė jį sulaikyti, tačiau šis išsprūdo ir ėmė peiliu badyti R.Romasovą.
Kartu dirbę vyrai susiginčijo dėl darbo. Škotas liepė lietuviui tinkamiau atlikti savo darbą, tačiau pastarasis pasišaipė iš škotų. Įniršęs R.McCullochas liepė R.Romansovui vykti ten, iš kur atvažiavęs.
„Aš pasakiau, kad jis čia neturėtų būti, o jis mane išvadino rasistu ir dar kažkuo“, - teisme pasakojo R.McCullochas.
Įsiplieskęs konfliktas baigėsi mirtinais peilio dūriais. Ginklą pasičiupusį škotą bandė tramdyti kiti darbuotojai, bet tragedijos nepavyko išvengti.
Nors kaltinamojo advokatas tikino, kad šis gailisi dėl nusikaltimo, nuosprendis škotui buvo pats griežčiausias.
Po nuosprendžio paskelbimo nužudytojo motina Jelena Vaikuvienė teigė, kad žudikas gavo tai, ko nusipelnė. Prokurorai nužudytą V.Romasovą apibūdino kaip uždaro būdo, tačiau labai darbštų žmogų. Lietuvis į Škotiją atvyko prieš 5 metus, o Aberdene ne tik dirbo, bet ir studijavo.
„Jis turėjo didelių planų. Prieš pat savo mirtį jis nusipirko bilietus atostogoms į Bulgariją ir šiuo metu būtų ten. Jam patiko šokinėti su parašiutu ir užsiimti ekstremaliu sportu“, - sakė vienas iš V.Romasovo draugų.