„Sodros“ biudžeto deficito problemos turi būti sprendžiamos sistemiškai, laikantis proporcingumo principo, t.y., neišskiriant motinų, kaip vienų iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių iš kitų, kuriems mokamos išmokos iš „Sodros“ biudžeto“, - cituojama D.Grybauskaitė Prezidentūros spaudos tarnybos pranešime.
Šalies vadovės įsitikinimu, net ir susidarius sunkiai ekonominei ir finansinei situacijai valstybėje, turi būti laikomasi konstitucinių proporcingumo bei teisinio tikrumo principų.
Ar pritarti prezidentės veto, dar spręs Seimas.
Kaip ELTA jau rašė, Ligos ir motinystės socialinio įstatymo pataisos, kurioms pritarė Seimas, numato, kad iki tol, kol vaikui sueis vieneri metai, motinai bus mokama 90 proc. gauto atlyginimo, dar vienerius metus - kol vaikui sueis dveji - 75 proc. gauto atlyginimo.
Priimtos įstatymo pataisos numato vieno minimalaus atlyginimo dydžio apatinę išmokos ribą.
Iki šiol pirmaisiais vaiko auginimo metais motinoms buvo kompensuojamas visas atlyginimas, o antraisiais - 85 proc. atlyginimo, tačiau motinystės pašalpa negalėjo viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio - 7440 litų (iki mokesčių).
A.Kubilius ir Seimas analizuos prezidentės argumentus
Premjeras Andrius Kubilius teigia,
kad Seimas ir Vyriausybė analizuos prezidentės D.Grybauskaitės
argumentus vetuojant motinystės išmokų mažinimą apibrėžiantį įstatymą
ir rugsėjį imsis šį įstatymą iš naujo svarstyti.
„Tarsimės, rugsėjį svarstysime. Bet Konstitucinis Teismas yra
išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas krizės metu veikia šiek
tiek kitaip ir jis būtų pažeidžiamas, jei būtų nepaliesta kuri nors
socialinė grupė.
Motinoms išmokos mažinama, kaip ir visoms kitoms grupėms.
Toliau turėsime analizuoti argumentus ir daryti tokius sprendimus, kad
nebūtų pažeisti teisėti kitų grupių lūkesčiai, nes jei dabartinių
motinų išmokos nebūtų mažinamos, o kitų grupių mažinamos,
pavyzdžiui, pensininkų, tos grupės jaustų, kad jų atžvilgiu nėra
laikomasi teisėtų lūkesčių“, - BNS antradienį sakė A.Kubilius, komentuodamas pirmąjį
prezidentės veto.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas taip pat
teigė, kad svarstant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo
pataisas, be kita ko, buvo nagrinėjami ir argumentai dėl išmokų
motinoms, jau dabar gaunančioms išmokas.
Tačiau Seimo daugumos sprendimą, anot D.Jankausko, taip pat lėmė
argumentai, kad išmokas jau gaunančios motinos negali būti išskirtos
iš kitų grupių.
„Todėl, kad šiuo metu išgyvename sunkmetį, solidariai mažinama
visoms grupės - ar tai būtų darbuotojai, ar pensininkai, ar motinos.
Reikia subalansuoti visų grupių interesus, rudenį Seimas grįš prie šių
klausimų, lengvų sprendimų tikrai nėra“, - BNS antradienį sakė
ministras.
Aktyvios mamos džiaugiasi prezidentės veto
Aktyvios mamos džiaugiasi prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymui, pagal kurį turėjo būti mažinamos motinystės (tėvystės) pašalpos, bet teigia nenuleisiančios rankų ir kovosiančios, kad jų teisėms valstybės lygiu būtų tinkamai atstovaujamos.
„Iš tikrųjų labai džiaugiamės. Prezidentė yra tas asmuo, kuris pagaliau suvokė, kad įstatymai Lietuvoje turi būti priimami teisėtu keliu. Tai grąžino mūsų pasitikėjimą demokratiškumu ir teisiškumu mūsų valstybėje. Seimas dabar turės laiko paruošti reikiamus ir, tikimės, argumentuotus sprendimus“, - Eltai teigė Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė.
Pasak jos, net ir po valstybės vadovės veto aktyvios mamos neatsisako minties ketvirtadienį, 15 val., rengti akciją priešais Prezidentūrą Daukanto aikštėje. Jai leidimą tikimasi gauti artimiausiu metu.
„Tik akcijos kontekstas šiek tiek pasikeis. Kalbėsimės apie tai, kad šeimos politika turi būti kompleksiška, o vaikas turi būti saugomas visą jo gyvenimo tarpsnį, apie tai, kad vienoje vietoje atimant valstybė gali kitoje vietoje labai nesunkiai pridėti - pavyzdžiui, lengvatų arba kažkokių kitų paslaugų principu. Kalbėsime apie ateitį“, - sakė R.Paulavičienė.
Jei dabartinis įstatymo variantas įsigaliotų, pavyzdžiui, Seimui atmetus prezidentės veto, aktyvios mamos ketina savo teises ginti teismuose. „Kreiptumėmės į apylinkių teismus dėl žalos atlyginimo, į apygardos - dėl viešojo intereso pažeidimo ir į Konstitucinį Teismą - dėl neatitikimo Konstitucijos nuostatoms“, - teigė R.Paulavičienė.
Pasak jos, jau yra 300 žmonių, pareiškusių norą teikti ieškinį, jei būtų priimtos pataisos. „Ir tas žmonių ratas nuolat didėja“, - sakė R.Paulavičienė.
Aktyvios mamos labiausiai piktinasi tuo, kad socialines išmokas mažinantis įstatymas buvo priimtas itin skubiai. Įstatymas priimtas ypatingos skubos tvarka. Esą per skubėjimą nebuvo tinkamai apsvarstyti kiti, mažiau skausmingi taupymo būdai.
„Socialinės išmokos yra ta sritis, kurioje civilizuotos valstybės taupo tik paskutiniu momentu, kai yra peržiūrėti visi viešieji pirkimai, administravimo išlaidos, statybos, keliai ir pan. Socialinių išmokų mažinimo pasekmės dažniausiai būna politinės suirutės. Nepastebėjome, kad būtų išbandyti visi įmanomi kiti taupymo būdai, kad taip nenutiktų“, - sakė R.Paulavičienė.
Aktyvioms mamos daug abejonių kelia ir trišalė sutartis, kurioje yra aktyviai aptariami motinystės, tėvystės klausimai.
„Motinystės klausimams trišalėje sutartyje niekas neatstovauja, nors šie klausimai ten yra labai aktyviai aptariami. Pasigendame šitos srities kuravimo tiek iš visuomenės, tiek iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Motinystės ir tėvystės klausimai ir pagal Konstituciją yra ypač svarbūs valstybei. Tikimės, kad bus atsižvelgta į tikrai ypatingą motinų ir tėvų situaciją ne tik krizės laiku, bet ir ateityje“, - sakė R.Paulavičienė.
Kaip ELTA jau rašė, antradienį Prezidentūros spaudos tarnyba paskelbė, kad valstybės vadovė apsisprendė vetuoti dalį Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, kuriuo nuo šių metų rugsėjo 1 dienos mažinamos paskirtos ir mokamos motinystės pašalpos. Prezidentės manymu, įstatymas pažeidžia tų mamų, kurioms pašalpos jau paskirtos ir mokamos, įgytas teises ir teisėtus lūkesčius, menkinamas visuomenės pasitikėjimas valstybe ir teise.