Nesurasdama skolininkės antstolė griebėsi jos sesers

„Mes galime viską ir žinome daug ką“, - tokie žodžiai įsiminė 41 metų klaipėdietei Jelenai Naumovai, kai ji paskambino į Klaipėdos antstolės Vidos Daugirdienės kontorą.

Šių metų pradžioje klaipėdietė iš antstolės gavo šaukimą atvykti dėl jos aštuoneriais metais vyresnės sesers kažkam nesumokėtos skolos.

Paskambinusi į antstolių kontorą moteris bandė įrodinėti, kad su sesers skola ji nėra susijusi. Tačiau J.Naumovai buvo pagrasinta ją atvesdinti jėga.

Labiausiai klaipėdietę papiktino tai, kad antstolė naršė po jos asmens duomenis ir nustatinėjo adresą bei giminystės ryšį.

Antstolės veiksmus J.Naumova Teisingumo ministerijai apskundė po to, kai savo vardu ir jos adresu gavo voką, kuriame buvo jos seseriai skirtas šaukimas.

Gautame rašte buvo teigiama: Jūsų sesers atžvilgiu pradėtas priverstinis vykdymas. Jums neatvykus bus paskelbta paieška“.

„Aš supratau, kad paieška bus paskelbta man“, - antstolės darbo metodai pribloškė klaipėdietę.

Moters skundą teisingumo ministerija persiuntė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Atlikusi tyrimą inspekcija nustatė, kad siekdama išieškoti skolą Klaipėdos antstolė V.Daugirdienė pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.

Pasinaudojusi jai suteiktomis galimybėmis, antstolė iš duomenų bazių neteisėtai gavo ir panaudojo asmeninius duomenis apie skolininkės seserį: gyvenamosios vietos adresą, asmens kodą, šeimyninę padėtį, jos nepilnamečių vaikų vardus, pavardes, gimimo datas, duomenis apie nuosavybės teisę priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ir duomenų subjekto teisių pažeidimą antstolei V.Daugirdienei surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Pareigūnei gresia bauda nuo 500 iki tūkstančio litų.

Įstatymas draudžia antstoliui iš įvairių institucijų reikalauti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją, jei ji nėra susijusi su antstolio funkcijų atlikimu.

V.Daugirdienės veiksmus ištyrusios inspekcijos nuomone, ši antstolių teisė yra siejama su skolininkų, bet ne su trečiųjų asmenų duomenimis.

Antstolei yra suteikta galimybė skolininkės paiešką skelbti per policiją, todėl rinkti kito žmogaus asmens duomenis nebuvo būtina. Be to, naudodama niekam neskolingo žmogaus asmens kodą, antstolė privalėjo gauti jo sutikimą.

V.Daugirdienė bandė išsisukti teigdama, kad asmens duomenis rinko ne ji, bet jos antstolės kontoros darbuotoja, kuri esanti įspėta.

Tačiau pagal asmens duomenų suteikimo sutartį tarp Vidaus reikalų ministerijos ir antstolės V.Daugirdienės, jai griežtai draudžiama kitam asmeniui pranešti jai suteiktus registracijos numerius ir slaptažodžius.

Nors inspekcijai ir pripažinusi, kad J.Naumovos asmens duomenys buvo renkami nepagrįstai, V.Daugirdienė tvirtino jokio pažeidimo nepadariusi: „Siekdami išieškoti skolą, antstoliai privalo imtis visų priemonių“.

Ji teigė siekusi J.Naumovą geranoriškai įspėti apie iš jos sesers keletą metų išieškomą skolą - daugiau nei 20 tūkstančių litų ir norėjo, kad ji paveiktų seserį geranoriškai grąžinti skolą.

„Ar būtų geriau, jei paskelbus skolininkės paiešką, pas jos gimines būtų pradėjusi lankytis policija“, - savo sprendimą kreiptis į seserį aiškino antstolė.

Ji teigė, kad skolos negrąžinančios moters sesers pavardę ir adresą buvo nurodęs pats pinigų neatgaunantis žmogus.

Gavusi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą teisingumo ministerija antstolei ketina iškelti drausmės bylą, kurią baigus V.Daugirdienės veiksmus vertins Antstolių garbės teismas.