J.Basanavičiaus gatvėje esančiuose privačiuose sklypuose įsikūrusius
triukšmingus atrakcionus Palangos valdžia ne kartą bandė išvaryti iš
miesto centro.
Bylinėjimąsis teismuose su atrakcionų ir žemės sklypų savininkais
savivaldybei nieko nedavė. Kol teismai nagrinėdavo abipusius skundus,
vasara praeidavo, o atrakcionai iš kurorto iškeliaudavo ir be teismų
sprendimų.
Prieš trejus metus buvo mėginama atrakcionų įrangą vežančių sunkvežimių
neįleisti į J.Basanavičiaus gatvę, kuria važiuoti leidžiama riboto
svorio transportui.
Tačiau ir šią kovą savivaldybė su policija pralaimėjo. Rankas nuleidusi
ir atrakcionams centrinę kurorto gatvę atidavusi Palangos valdžia
guodžiasi iš pramogų savininkų išgavusi pažadą po vasaros žemės sklypus
palikti sutvarkytus.
Kiekvieną vasarą Palangos kurorto širdį - J.Basanavičiaus gatvę -
užkariaujantys atrakcionai kasmet sulaukia prieštaringų vertinimų.
Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Garolis įsitikinęs, kad atrakcionai pridengia apleistus statinius.
J.Basanavičiaus gatvėje pramogų vietos atsirado beveik visuose
laisvuose žemės sklypuose. Didžiausias daugiau nei hektaro plotą
užimantis atrakcionų miestelis įsikūrė sudegusio Kunigų seminarijai
priklausančio pastato ir jam priskirto sklypo vietoje.
Kartu su atrakcionais vaikams, loterijomis ir siaubo kambariu „Pabaisa“
J.Basanavičiaus gatvėje pramogos yra atsiradusios septyniose vietose.
Dar du atrakcionų miesteliai įsikūrė Šventojoje.
- Ar triukšmingiems atrakcionams yra vieta kurorto centre?
- Atrakcionai kurorte turi būti poilsiautojams prieinamoje ir patogioje
vietoje.
Pramogos miesto centre niekam netrukdo, jei jos yra atribotos nuo
aplinkos. Pavyzdžiu galėtų būti Kopenhagos centre esantis Tivoli
pramogų parkas, kuris yra aptvertas, apsodintas medžiais ir niekam
netrukdo.
Atrakcionai J.Basanavičiaus gatvėje yra įsikūrę tuščiuose žemės
sklypuose, kurių savininkai nei parduoda, nei patys ten ką nors stato. Jiems yra
naudingiau vasarą už didelę kainą sklypus išnuomoti atrakcionus į
Palangą atvežantiems Olandijos verslininkams.
Geriau jau, kad neišvaizdžiai atrodančias dykvietes, arba nudegusius
pastatus vasarą pridengia atrakcionai.
Nesugebėdami atrakcionų išvaryti iš privačių sklypų mes su jų
savininkais sutarėme, kad pasibaigus vasaros sezonui jie sutvarkys
paliekamus tuščius sklypus: trinkelėmis išklos takus, apželdins,
pastatys suoliukus, įrengs apšvietimą.
Žodžiu, miestui paliks sutvarkytus skverus.
- Tačiau gremėzdiški atrakcionų įrenginiai, pripučiami gigantiški
kalneliai nedera su šioje gatvėje esančiomis senosiomis kurorto vilomis.
- Atrakcionai yra laikini statiniai, kurie kurorte neišbūna nė trijų
mėnesių.
Be to, J.Basanavičiaus gatvė seniai nebėra vien tik pasivaikščiojimams
skirta promenada. Per dešimtmečius susiformavo kita jos paskirtis. Tai
- pramogų, lauko kavinių gatvė, pagrindinis kurorto traukos centras.
Ją netgi galima pavadinti ne gatve, o pailga pramogų aikšte.
Poilsiautojai čia ateina ne pasivaikščioti, o praleisti laiką,
pramogauti. Jei tokia vieta būtų miesto pakraštyje, žmonėms sudėtingiau
ją būtų pasiekti.
Vasarą iš čia dingus visoms pramogoms, J.Basanavičiaus gatvė liktų be
jokios gyvybės. Nelikus poilsiautojų, iš čia trauktųsi verslas.
- Ar tai reiškia, kad atrakcionai kurorto centre įsikuria ilgam?
- Palangos savivaldybė netrukus pradės rengti specialųjį planą, kuriuo
bus nustatytos atrakcionams tinkamos vietos mieste. Jas turėtų nurodyti
konkursą laimėję plano rengėjai.
Atrakcionų savininkai sutinka išsikelti iš J.Basanavičiaus gatvės,
tačiau prašo nurodyti nesunkiai pasiekiamą kitą vietą.
Be to, jiems yra svarbu žemės sklypo nuomos terminas. Savivaldybė dabar
prašė esamų atrakcionų vietoje J.Basanavičiaus gatvėje žiemai įrengti
čiuožyklą, tačiau Olandijos verslininkai atsisakė, nes tai yra pernelyg
didelės investicijos.
Dabar jiems žemės sklypai išnuomojami vos keletai metų ir tokiam trumpam
laikui investuoti yra rizikinga. Jei nuomos terminas siektų bent 15, 20
metų, olandai matytų tikslą į pramogas Palangoje investuoti gerokai
daugiau nei dabar.
Tada galėtų atsirasti modernesnių, naujesnių atrakcionų, jų vietos
galėtų būti atribotos nuo gatvės.
***
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas
Naglis Puteikis sako: „Grafų įkurtas kurortas verčiamas balaganu“.
- Palangos J.Basanavičiaus gatvė ir jos prieigos yra valstybės saugoma
kultūros paveldo teritorija, todėl visi šie atrakcionai čia galėjo
atsirasti tik gavus Kultūros paveldo departamento leidimą.
- Žinodami, kad tokių įrenginių į šią pajūrio vietą paveldosaugininkai
neįleistų, Olandijos verslininkai į mus net nesikreipia, o pritarimą
savo veiklai lengvai gauna Palangos savivaldybėje.
Šioje vietoje leisdama atrakcionų veiklą savivaldybė pažeidžia įstatymą,
tačiau kakafoniškas pramogas išvaryti galima tik per teismus. Per
vasarą mūsų skundų teismai neišnagrinės, o pasibaigus sezonui bylinėtis
nebėra prasmės.
- Kodėl šioje vietoje negali būti atrakcionų?
- Kultūros paveldo ir istorinių architektūros paminklų aplinkoje
tokiems metaliniams griozdams yra ne vieta. J.Basanavičiaus gatvėje
galėtų būti tik pagal XIX a. karuselių ar tuo metu veikusių
atrakcionų pavyzdį pagaminti pramogų įrenginiai, kurie derėtų prie
bendros aplinkos.
Į Palangą vežami atrakcionai galėtų atsirasti nebent miesto pakraštyje.
Apskritai, Palangoje viskas pastatyta aukštyn kojomis. Kurorto centrą
užvaldė triukšmą keliančios pramogos, o ramybe alsuojantys restoranai,
kultūringų renginių židiniai išstumti į miesto pakraščius.
- Miesto valdžia ir atrakcionų savininkai teisinasi, kad pramogų
įrenginiai kultūros paveldo teritorijoje įsikuria trumpam, vos trims
mėnesiams. Be to, aiškinama, kad šitaip pridengiamos apleistos
dykvietės ir apdegę pastatai.
- Yra aibė teisės aktais numatytų priemonių, kurios leidžia drausminti
apleistų pastatų savininkus ir verčia juos tvarkytis. Nebūtina
nesutvarkomų vietų dangstyti bet kuo.
Kita vertus, kodėl sezono metu grafų Tiškevičių kurtoje vasarnamių
gatvėje Lietuvos visuomenė turi regėti iš Olandijos atvežamas, anglų
kalba aprašinėtas metalines senienas, kažkokius loterijų vagonus, kurie
užstoja daugiau nei prieš šimtą metų statytus fachverkinius pastatus?
Kultūros paveldas, senieji pastatai tam ir saugojami, kad juos galėtų
matyti visuomenė, kad žmonės galėtų susipažinti su kurorto istorija,
pajusti jos dvasią.
Dėkingiausias laikas eksponuoti kurorto kultūros paveldą yra vasara, kai
į pajūrį atvažiuoja daugiausia žmonių. Tačiau būtent tada šis paveldas
yra užgožiamas metalinių konstrukcijų krūvomis. Ar kas iš apsilankančių
J.Basnavičiaus gatvėje pastebi senųjų vilų grožį?
- Įsileisdama atrakcionus į J.Basanavičiaus gatvę Palangos valdžia
sakosi šitaip priartinanti pramogas prie poilsiautojų.
- Centrinė kurorto gatvė atitinka Kauno Laisvės alėjos, Vilniaus
Gedimino prospekto statusą. Ar kas nors sostinėje įsivaizduoja
atrakcionus Gedimino prospekto skveruose, Rotušės, Lukiškių ar net
Katedros aikštėje? Juk ten pramogauti žmonėms turėtų būti labai patogu.
Didžiausia bėda ta, kad pataikaudama atrakcionų savininkams Palangos
valdžia kažkodėl galvoja ne apie poilsiautojų patogumą, bet apie
Olandijos verslininkų gerovę. Kaip kitaip suprasti, kai miesto valdžia
derina atrakcionų išdėstymo schemą, kurioje įrenginiai piešiami ant tų
vietų, kur auga maumedžiai.
Kas daroma tokiu atveju? Neleidžiama laikinų statinių montuoti šioje
vietoje, verslininkai verčiami patraukti savo įrenginius? Ne, Palangoje
tuomet, tyliai pritariant valdžiai, pjaunami atrakcionams trukdantys
medžiai.
- Ar teisinga būtų J.Basanavičiaus gatvę lyginti su Laisvės alėja ir
Gedimino prospektu? Juk Palanga yra kurortas, kuris siejamas su
linksmybėmis, pramogomis.
- Kartą Palangos merą Vytautą Stalmoką girdėjau per televiziją kalbant,
kad kurortą kūręs grafas Tiškevičius neprieštarautų tokiai pramogų
gatvei. Po tokio mero pasakymo visa grafų giminė turėtų vartytis
karstuose.
Aš stipriai abejoju, ar Tiškevičiai savo kurortą įsivaizdavo kaip kaimo
bernams skirtą balaganą. Sekant grafų logika, J.Basanavičiaus gatvėje
restoranai turi būti su baltomis staltiesėmis, o damos vaikščioti su
vakarinėmis suknelėmis.
Tai, kas vasara vyksta J.Basanavičiaus gatvėje, primena kaimo kultūros namų
lygio diskoteką, kuri būtinai baigiasi prikaušusių bernų muštynėmis.
Baisiausia tai, kad prie tokio lygio dera ir plyšaujantys olandų
atrakcionai, ir skraidančių lėkščių stiliaus geltoni gatvės šviestuvai.
Lieka tik nugriauti prie sukurtos aplinkos nebederančias senas vilas, jų
vietoje pristatyti stiklinių daugiabučių dangoraižių.
Tada taškas. Palangos kurorto istorijos nebėra.