Bet tokia nuomonė – aiškiai klaidinga. Aiškėja, kad net ir Seimo nariai moka taupyti. Ir tai daro su dideliu išmanymu, išradingai naudodamiesi socialinės partnerystės principu.
Kitaip sakant, jie tolygiai paskirsto svarbias socialines funkcijas visiems šalies piliečiams.
Tuo tarpu sau parlamentarai užsikrovė vartojimo pareigą, o taupymo privilegiją džentelmeniškai perleido silpniesiems.
Pavyzdžiui, retas į operacinę greitosios pagalbos automobiliu gabenamas žmogus žino, jog ligoninėje ne tik gydysis, bet ir atliks svarbią socialinę funkciją – taps aktyviu lėšų taupymo projekto dalyviu.
Apie jam tekusią valstybinės svarbos misiją ligonis dažniausiai sužino po operacijos, kai prireikia tvarsčių, lašelinių, nuskausminamųjų, antibiotikų.
Tuomet gydytojai ligoniui paaiškina, kad šalyje labai taupomos lėšos ir gydymo įstaigoms skiriama daug mažiau pinigų, todėl jis raginamas visus medikamentus pirkti už savo pinigus. Net ir lašelines.
Antai Kauno ligoninėse po operacijų besigydantys žmonės per kelias savaites medikamentams išleido nuo kelių šimtų iki tūkstančio litų.
Išmoningi ir apdairūs įstatymų leidėjai sudarė galimybes taupymo programoje dalyvauti net psichikos negalią turintiems vaikams. Jiems nuspręsta pirkti pigesnius produktus ir ruošti skurdesnius patiekalus.
Neatmestina, kad ateityje ligoniai patys turės apsirūpinti ne tik medikamentais, bet ir kraujo atsargomis.
Medikams – irgi ne pyragai. Kai kurie jų net chalatus turi pirkti už savo pinigus.
Tačiau tuo gydytojai gali ir didžiuotis – juk už jų sutaupytus pinigus valdžios atstovai gali įsigyti, pavyzdžiui, savo darbo aprangą – kostiumus.