Kultūros ministerijos pateiktas pataisos projektas antradienį
įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.
Nuostatą, kuri neigiama informacija pripažintų tokią, kuria
„propaguojami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai“,
siūloma keisti į „kuria sąmoningai agituojama už lytinius santykius“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, privalėjusi pasirašyti Seimo po
prezidento veto priimtą įstatymą, viešai paskelbė jam nepritarianti.
Ji taip pat sudarė darbo grupę tam pačiam Nepilnamečių apsaugos nuo
neigiamos informacijos įstatymui tobulinti.
Seimas, įveikęs kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus veto,
prieš porą savaičių priėmė įstatymą, kuriuo, be kito ko,
nepilnamečiams neigiamą poveikį darančia informacija pripažinta tokia,
kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius
santykius, iškreipiami šeimos santykiai, paniekinamos jos vertybės.
Įstatymo rėmėjai tvirtina, kad jis gina šeimos ir
krikščioniškąsias vertybes, priešininkai - jog toks teisinis
reguliavimas pažeidžia žmogaus teises.
Lietuvoje priimtas įstatymas sulaukė atsako ir tarptautiniu
lygmeniu - oficialius klausimus Europos Komisijai bei Tarybai dėl jo
rugsėjo mėnesį ketina oficialiai pateikti Europos Parlamentas.
Europos Sąjungos (ES) institucijos turės aiškintis, ar
prieštaringai vertinamas Lietuvos Seimo priimtas įstatymas, ribojantis
informaciją vaikams apie homoseksualumą, sudaro pagrindą imtis
priemonių prieš Lietuvą dėl galimo įstatymo prieštaravimo pagrindinėms
žmogaus teisėms ir laisvėms.
Pagal procedūrą, kurios galimą taikymą siūlo svarstyti EP,
valstybė narė, pažeidžianti svarbiausius demokratijos ir žmogaus
teisės principus, gali netekti balso ES Taryboje.
Klausimas dėl situacijos Lietuvoje pagal preliminarią darbotvarkę
turėtų būti svarstomas rugsėjo 16 dieną.
Komisijos ir Tarybos bus klausiama, ar įstatymas neprieštarauja
žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įtvirtintoms tarptautinėse
ir Europos konvencijose, ypač saviraiškos laisvei.