Anot „Danske Bank“ Besivystančių rinkų tyrimų padalinio vadovo Larso Christenseno, Lietuvai, kurios bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, smuko 22,4 proc., nereikia „skubios“ Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos.
„Dar yra šiek tiek laiko, ir galima palaukti prieš kreipiantis į TVF, - sakė ekspertas. - Lietuvos padėtis nėra tokia pati, kaip Latvijos“.
„Tikrai keista, kad Lietuva iki šiol nebuvo spaudžiama kreiptis į TVF, - sakė „Capital Economics“ ekspertas Neilas Shearingas. - Kol kas viskas priklausys nuo to, kas vyksta Latvijoje. Galime sulaukti „infekcinio efekto“. Tai reiškia, kad Lietuva gali būtų priversta galiausiai devalvuoti litą, greičiausiai restruktūrizuoti skolas ir tai atlikti TVF programos kontekste“.
Praėjusių metų gruodį Latvija paprašė tarptautinių kreditorių, įskaitant TVF ir Europos Komisiją (EK), 7,5 mlrd. eurų paskolos. Liepos 27 d. Latvijos vyriausybė ir TVF iš esmės susitarė dėl fondo skiriamos paskolos. EK Latvijai jau pervedė 1,2 mlrd. eurų. Šis pervedimas šiek tiek numalšino nerimą dėl galimos lato devalvacijos, kuri galėtų pakenkti ir lito bei Estijos kronos kursų stabilumui.
N.Shearingo nuomone, tai, kad dauguma Lietuvoje ir Estijoje veikiančių bankų, skirtingai nuo Latvijos, priklauso užsienio bankams, šiek tiek padidina stabilumą.
Paminėtina, kad Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė liepos 16 d. „Bloomberg“ naujienų agentūrai duotame interviu pareiškė besitikinti, kad artimiausiu metu Lietuvai neprireiks tarptautinės finansinės pagalbos. Tačiau kartu ministrė pridūrė, kad neatmetama galimybė, jog ateityje pagalbos prireiks.
„Mes niekuomet neturime pamiršti šios galimybės, - sakė I.Šimonytė. - Negaliu pasakyti, kad mums tikrai niekada nereikės ja pasinaudoti. Būtų kvaila atmesti tokią galimybę“.