Lietuvos Užsienio reikalų ministerija lrytas.lt informavo, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos yra įtraukęs M.Kolerovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą, todėl jam nebuvo leista įvažiuoti į Lietuvos teritoriją.
LTV "Panorama" pranešė, kad Rusijos ambasada Vilniuje išsiuntė oficialią notą Lietuvos užsienio ministerijai, kurioje prašoma paaiškinti, kodėl M.Kolerovas nebuvo įleistas į šalį. Ji teigia esanti nepatenkinta šia situacija ir neatmetė galimybės imtis atsakomųjų veiksmų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad taip Lietuva vykdo savo sprendimus. „Kiek žinau, šis žmogus yra paskelbtas persona non grata. Lietuva vykdo savo sprendimus", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė šalies vadovė.
„Šiandien ryte važiavau į Vilnių dalyvauti „apskrito stalo“ diskusijoje, skirtoje rusų-lietuvių santykiams. Mane išlaipino iš traukinio, lietuvių pasieniečiai pasakė, kad yra įsakymas manęs neįleisti į Lietuvos teritoriją“, - kp.ru tvirtino M.Kolerovas.
Kenos geležinkelio stotyje M.Kolerovas laukė išsiuntimo į Baltarusiją 15 val. traukiniu. Jis nebuvo sulaikytas, turėjo Lenkijoje išduotą Šengeno vizą, todėl į kitas šios erdvės šalis gali keliauti. Su juo kartu buvo Rusijos ambasados atstovas Aleksandras Pikaliovas. "Atstovybė atidžiai įvertins situaciją", - sakė jis.
Kremliaus administracijoje M.Kolerovas dirbo nuo 2005 metų kovo iki 2007 metų spalio ir turėjo rūpintis ryšiais su buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis. Tačiau jo rūpestis buvo ne tik kultūriniai mainai, bet ir rusų mažumų globojimas, Rusijos interesų gynimas ir propagavimas. Šiuo metu M.Kolerovas yra propagandinės rusų informacinės agentūros „Regnum" vadovas.
Diskusijoje - ta pati kieta linija
Stotyje laiką leidęs M.Kolerovas diskusijoje dalyvavo per internetinį ryšį - "Skype" programa.
Konferencijos metu M.Kolerovas šmaikštavo, kad jam išlaipinimas Lietuvos pasienyje patiko. Vis dėlto jis išliko arogantiškas ir pareiškė nežinojęs, jog nėra nepageidaujamas Lietuvoje, bet tai jo nenustebino. "Niekas nesupyko. Buvau tam pasiruošęs. Pasaulyje daug durnių, bet aš sugrįšiu", - kalbėjo Rusijos veikėjas.
Savo pranešime jis tvirtino, esą Lietuvos istorijos politika pernelyg susikoncentravusi į sovietinę okupaciją ir stalinistinius nusikaltimus, o tuo tarpu Rusija neva tuos laikus jau užmiršusi. Pasak jo, reikėtų neakcentuoti "raudonųjų bruožų", vengti retorikos ir propagandos, tada santykiai klostysis gerai.
"Rusijos ir Lietuvos tarpusavio santykiuose Lietuvai svarbiausia yra istorija, tuo tarpu Rusija akcentuoja ekonomiką", - kalbėjo M.Kolerovas.
M.Kolerovas sakė, kad jam nepatinka, kai tarp Rusijos ir komunizmo yra dedamas lygybės ženklas, tačiau visas Baltijos šalis tebelaiko posovietine erdve, o tokiomis jos esą nebebus tik tuomet, kai išmirs visi dabar dar esantys gyvi. Be to, jis tikino, kad ne tik lietuviai, bet ir kitos šalys deda daug vilčių į naująją prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Jo kolega „Baltijos media centro" vadovas, politologas Igoris Pavlovskis kalbėjo dar griežčiau. Pasak jo, Lietuvos ir Rusijos santykiuose dar daug fantomų, o M.Kolerovo neįleidimas į šalį parodė, kad Lietuva dar nedaug nutolo nuo sovietinių laikų, kai žmogaus neįleisdavo už jo pažiūras.
"Lietuvos pareiškimai dėl okupacijos ir jos žalos atlyginimo dažnai skamba kaip isteriški stūgavimai. Rusija Lietuvai atrodo lyg koks baimę sukeliantis monstras. Tačiau taip neturėtų būti. Rusijoje yra daug lietuviško kapitalo įmonių. O ir Lietuvoje mačiau daug "Lukoil" degalinių. Ar jie daro ką nors bloga, ar diktuoja savo sąlygas?", - klausė I.Pavlovskis.
Paklaustas, ar Lietuvos užsienio ministerija pakankamai stengiasi ir dirba, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai taptų šiltesni, I.Pavlovskis purtė galvą. "Jūsų užsienio reikalų ministerija tik imituoja pastangas šildyti santykius. Tačiau ir Rusijai trūksta diplomatiškumo", - pripažino rusas.
J.Veselka pūtė į tą pačią dūdą
Jam pataikavo ir Seimo narys Julius Veselka, kritikavęs mūsų šalies valdžią už tai, kad neįsileidžia rusiško kapitalo. Jo teigimu, nėra didesnės kvailystės, kaip neleisti Rusijos verslininkams investuoti Lietuvoje, ir kaip pavyzdį prisiminė "Mažeikių naftos" privatizaciją: esą kol valdė "Jukos", bendrovė klestėjo, o atėjus lenkų "PKN Orlen", vėl pradėjo svyruoti ties pelno ir nuostolių riba. Seimo narys taip pat pareiškė, kad 18 proc. Lietuvos gyventojų yra rusofobai.
Norėdamas tai iliustruoti, Seimo narys nevengė ir pašiepti lietuvių. "Jei lietuvių šeimoje gimsta negras, visi galvoja, kad dėl to kalta Rusija ir KGB", - pokštus laidė J.Veselka.
Jis tikino, kad Lietuvos ir Rusijos istorija yra labai susijusi, todėl nėra teisinga, kad į iškilmingus Tūkstantmečio minėjimo renginius kviečiami svečiai iš Vakarų, o Rytų kaimynai pamirštami.
Konferencijoje buvo pateikti ir keli skaičiai. Rusų, gyvenančių Lietuvoje, skaičius mažėja. 1990 metais jų buvo 12 proc., dabar liko tik 5 proc. 30 procentų šeimų Lietuvoje yra mišrios, sudarytos iš lietuvių, rusų, lenkų ir kitų tautybių atstovų.
Mėgsta provokuoti
Ketvirtadienį savaitraštis „Litovskij Kurjer“ surengė apskrito stalo diskusiją „Lietuvos ir Rusijos santykių perspektyvos: „perkrovimas“ arba stagnacija“. Laikraštis skelbė, kad joje dalyvaus ir „buvęs Rusijos prezidento tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos viršininkas, naujienos agentūros „Regnum“ vykdomasis direktorius, istorikas ir politologas Modestas Kolerovas, kuris perskaitys pranešimą „Istorinės ir geoekonominės sąlygos plėtojant Lietuvos ir Rusijos santykius“.
Diskusijoje taip pat dalyvavęs Rytų geopolitikos studijų centro direktorius Laurynas Kasčiūnas lrytas.lt sakė manąs, kad Lietuvos sprendimas neįleisti M.Kolerovo yra logiškas. „Iš jo lūpų yra nuskambėję daug kontroversiškų dalykų, pavyzdžiui, kai Estijoje kilo skandalas dėl Bronzinio kario. Jo konstruojamoje vizijoje savarankiškų Baltijos šalių nėra. Jis atstovauja kietai Rusijos linijai“, - aiškina ekspertas.
Anot jo, Lietuvos sprendimą šio veikėjo neįsileisti reiktų gerbti ir vertinti kaip suverenios šalies sprendimą. „Į šitą konferenciją ėjau žinodamas, kad čia bus M.Kolerovas. Jis ir dabar šioje konferencijoje ketina dalyvauti - naudodamasis internetu ar mobiliuoju ryšiu. Jo kalbėjimo stilius provokatyvus. Jam reikia šito viešo dėmesio. Neįsivaizduoju, kaip galima su tokiu žmogumi diskutuoti, bet reikia pabandyti“, - sakė L.Kasčiūnas.
Į vasaros stovyklą neatvyko
M.Kolerovo pavardė politiniuose kuluaruose gerai žinoma. Spėjama, kad jis galėjo būti vienas pagrindinių Estijos įvykių, kai vietos rusai buvo sukurstyti protestuoti prieš Bronzinio kario iškėlimą iš Talino centro, scenarijaus autorių. Jo vadovaujamame „Regnum“ internetiniame puslapyje buvo nuolat „demaskuojamos“ revoliucijos Ukrainoje ir Gruzijoje. Kartą M.Kolerovas viešai yra pareiškęs, kad Baltijos šalims vadovauja „politbiuras Vašingtone“.
Vienu įtakingiausių Kremliaus ideologų laikytą M.Kolerovą 2006 metais į Vilniaus forumą vietoj savęs buvo atsiuntęs tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Kaip rašo BNS, pastarąjį kartą M.Kolerovas Lietuvoje ketino apsilankyti 2007-ųjų
vasarą. Tuomet jis dar vadovavo Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su
užsienio šalimis valdybai ir buvo kviestas į Geopolitinių studijų
centro (GSC) organizuotą „Vasaros akademiją". Renginyje ketinęs
dalyvauti Rusijos atstovas vėliau pakeitė pakeitė savo sprendimą ir į
Lietuvą neatvyko.
Tuometinis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas
Karosas buvo kreipęsis į URM siūlydamas neišduoti vizos į Lietuvą
ketinančiam atvykti M.Kolerovui. Pastarasis vizos taip ir nepaprašė.
Prašymą Seimo komitetas motyvavo tuo, kad M.Kolerovas, per Maskvos
ir Talino konfliktą dėl bronzinio kario aktyviai palaikęs Rusijos
vicepremjero Sergejaus Ivanovo kvietimą boikotuoti estiškas prekes,
negali būti laukiamas Lietuvoje.
Taip pat buvo prisimintas beveik prieš dvejus metus įvykęs
incidentas kai konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui dėl politinių
tikslų nebuvo išduoda Rusijos viza.