Šiais metais nutraukus žemės reformos darbų finansavimą, žemės reformą įgyvendinantys apskričių viršininkai apimti didžiausios nevilties: iš kur imti lėšas naujiems žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti? Juk būtina suprojektuoti žemės sklypus pretendentams, pageidaujantiems susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai kitoje vietoje lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus bei norintiems įteisinti asmeniniam ūkiui suteiktos žemės sklypus. Ir gal darbus būtų galima tęsti, jei už tai sumokėtų patys žemės savininkai?
Nutraukus finansavimą žemės reformai (nors darbų ir neišspręstų konfliktų dar likę daug), rangovams už atliktus darbus ne viskas sumokėta Kauno, Šiaulių, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse.
Pagal Vyriausybės 2008-2012 metų veiklos programą 2010-aisiais numatyta iš esmės baigti žemės grąžinimą šalyje, išskyrus Vilniaus ir Kauno miestų bei Vilniaus ir Ignalinos rajonų savivaldybes, kuriose šie darbai turėtų tęstis iki 2012 m.
Vienas naujausių Vyriausybės programos tikslų – Valstybės žemės fondas. Jį numatoma kurti VŽI bazėje, vadinasi, čia dirbančių specialistų ateityje vykdomiems žemės tvarkymo darbams dar tikrai prireiks. Tačiau iš ko žmonėms gyventi šiandien? Valstybės žemės fondas dar nesukurtas, jo funkcijos kol kas tik aptarinėjamos įvairiuose lygiuose.
Taupymo sumetimais numatant „paleisti” apskritis, daugelio rajonų seniūnijose dirbantys žemėtvarkos specialistai jau atleidžiami iš darbo, jų kabinetai uždaromi, tad ir žemėtvarkos projektų autoriams, nuvykus į vietą, laikinai nebus kur glaustis, kad susitiktų su interesantais. Ant rajonų žemėtvarkos skyrių vedėjų galvų laikinai pakibs ir atsakomybė už žemės dokumentų bylas, kurios buvo sukauptos seniūnijose. Pagal Vyriausybės programą pradėjus veikti naujai žemės tvarkymo schemai, archyvai pereis naujųjų struktūrų pavaldumui.
VŽI Panevėžio filialo darbuotojai dėl nepakankamo žemės reformos darbų finansavimo pradėtus darbus tęsia, nors atlyginimo už tai negauna. Kiek tai truks – nėra aišku. Vienintelė viltis – patvirtinus projektą laukti privačių asmenų ar įmonių užsakymų sklypams ženklinti ir dokumentams rengti.
VŽI Panevėžio filialo žemėtvarkos specialistai darbus vykdo Biržų, Pasvalio, Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Utenos ir Zarasų rajonuose.
Valstybės biudžeto lėšomis apmokami tik įmonių atlikti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bei asmeninio ūkio žemės įteisinimo darbai. Valstybės biudžeto lėšomis apmokamos tik paslaugos, susijusios su žemės grąžinimu ir asmeninio ūkio žemės įteisinimu. Už planinės medžiagos, kuri reikalinga žemėtvarkos projektams rengti, nuosavybės teisėms atkurti ir asmeninio ūkio žemei įteisinti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu taip pat apmokama valstybės lėšomis.
Kiekvieną pirmadienį VŽI Panevėžio filialo darbus vykdančių grupių vadovai susirenka aptarti darbo reikalų. VŽI Panevėžio filialo direktorius Alfonsas Švipas „Ūkininko patarėjui” sakė, kad šiuo metu vienintelis išsigelbėjimas įmonei bei norintiems dirbti ir gauti atlyginimus už atliktus darbus žemėtvarkos projektų autoriams būtų tai, jeigu už juos sutiktų sumokėti patys būsimi žemės savininkai.
Seimas 2009 06 22 pakeitė Žemės reformos įstatymo 19 str., pagal kurį žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, kitais atvejais – fizinių ir juridinių asmenų lėšomis.
Siekiant pagreitinti žemės grąžinimo procesą, jau anksčiau buvo nustatyta suprastinta paslaugų apmokėjimo tvarka asmenims, sutinkantiems už žemės sklypų paženklinimo bei dokumentacijos parengimo darbus sumokėti savo lėšomis. Greitu laiku pasirodys patikslinta tvarka, pagal kurią asmenys galės susimokėti ir už projektavimo darbus, bet tik žemės nuomai ir pirkimui.
Šiuo metu fiziniai ir juridiniai asmenys savo lėšomis gali susimokėti už kaimo vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotų ir patvirtintų natūra grąžinamų, perduodamų ar suteikiamų nuosavybėn neatlygintinai, nuomojamų, perkamų iš valstybės žemės sklypų bei naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypų ženklinimą vietovėje, taip pat kadastro duomenų bylų dokumentų parengimą dėl šių žemės sklypų įteisinimo.