Teisininkų argumentas - teisinis reguliavimas, kuomet mažėjant
atlyginimams būtų išlaikytas esamos pašalpos, siejamos su buvusiu
darbo užmokesčiu, dydis, t.y. dirbančiųjų pajamos mažėja, gaunančių
išmokas - ne, kirstųsi su lygiateisiškumo principu.
„Atsižvelgiant į tai, kad iš biudžeto mokamas darbo užmokestis
2009 metais buvo mažinamas kelis kartus ir daugiau kaip 10 proc., ir
dėl tokio reguliavimo tose pačiose pareigose dirbantis asmuo bei vaiko
priežiūros atostogose esantis asmuo būtų nevienodoje teisinėje
padėtyje darbo pajamų praradimo požiūriu, svarstytina, ar taip
pagrįstas reguliavimas nepažeis asmenų lygiateisiškumo principo“, -
rašoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Išvadoje taip pat teigiama, jog ligos, senatvės ar neįgalumo
atveju netektos darbo pajamos iš socialinio draudimo fondo biudžeto
nėra kompensuojamos 100 proc., todėl motinystės išmokų sumažinimas bei
kitokio jų dydžio ateityje nustatymas, atsižvelgiant į Konstitucinio
Teismo suformuluotą doktriną, nevertintinas kaip pažeidžiantis teisėtų
lūkesčių apsaugos principą.
Prezidentė D.Grybauskaitė, vetavusi Seimo priimtą Ligos ir
motinystės socialinio draudimo įstatymą, kuriuo nuo rugsėjo būtų
mažinamos motinystės pašalpos, siūlo jas mažinti tik nuo kitų metų
liepos.
Grąžindama Seimui įstatymą prezidentė teikia pataisą - kad minėto
įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai
skiriamoms motinystės pašalpoms.
Jei Seimas pritars prezidentės siūlymui, asmenys, kuriems pašalpos
bus paskirtos iki 2010-ųjų liepos, išlaikys esamas pašalpas - 100
proc. gauto darbo užmokesčio pirmais ir 85 proc. antrais metais. Tuo
tarpu nuo kitų metų motinystės pašalpos auginantiems vaikus iki
vienerių metų tėvams bus mokamos 90 proc., o nuo vienerių iki dvejų
metų - 75 proc. gauto darbo užmokesčio.
Prezidentė antradienį vetavo Seimo po ilgų diskusijų priimtą
įstatymą, teigdama, jog jis pažeidžia tų mamų, kurioms pašalpos jau
paskirtos ir mokamos, įgytas teises ir teisėtus lūkesčius.
Kaip teigiama dekrete, Seimo nustatytas laikotarpis iki įstatymų
nuostatų taikymo pradžios - rugsėjo 1-osios - yra nepakankamas ir
nesudaro sąlygų pašalpas gaunantiems asmenims prisitaikyti prie
pasikeitusios situacijos ir imtis atitinkamų veiksmų, kurie leistų
sušvelninti pašalpų sumažėjimo poveikį šeimų finansinei padėčiai.
„Atsižvelgiant į ypatingą tėvų, auginančių vaikus iki dvejų metų,
padėtį, išskirtinius jų poreikius ir socialinį pažeidžiamumą, įstatymo
nuostatų, keičiančių šių pašalpų dydžius, įsigaliojimas nuo 2009 m.
rugsėjo 1 d. prieštarauja lygiateisiškumo principui, kol nėra
nuspręsta, ar objektyviai neišvengiama ir būtina ir kokia apimtimi
mažinti kitų iš socialinio draudimo fondo biudžeto mokamų išmokų
dydžius“, - rašoma dekrete.
Praėjusią savaitę parlamentarai baigė karštas ir daug aistrų
sukėlusias diskusijas dėl motinystės pašalpų mažinimo nuo šių metų
rugsėjo. Išmokos bus sumažintos dešimtadaliu, neleidžiant motinai ar
tėvui papildomai užsidirbti. Seimas taip pat nesutiko nurėžtų pašalpų
kompensuoti vėliau, kai valstybė bus pajėgi tai padaryti finansiškai,
pavyzdžiui, 2012-2014 metais.
Už naują motinystės pašalpų mokėjimo tvarką balsavo 66 Seimo
nariai, prieš - vienas ir susilaikė vienas parlamentaras. Opozicinės
frakcijos balsavime nedalyvavo.
Pagal Seimo priimtas pataisas, visos motinystės (tėvystės)
pašalpos, jau mokamos arba paskirtos nuo šių metų rugsėjo iki 2010
metų liepos, turėtų būti sumažintos 10 proc. Jos būtų mokamos iki 2012
metų birželio pabaigos.
Vyriausybės duomenimis, sumažinus motinystės pašalpas, šiemet būtų
sutaupyta 56 mln. litų, 2010- aisiais - 82 mln. litų, o 2011-aisiais -
71 mln. litų.
Dabar motinystės pašalpa pirmaisiais metais siekia 100 proc.,
antraisiais - 85 proc. gauto darbo užmokesčio, tačiau ji negali
viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio - 7440 litų (iki mokesčių). Jeigu
gaunantys pašalpą tėvai įsidarbina, jiems pašalpos arba mažinamos,
jeigu alga nesiekia pašalpos dydžio, arba iš viso nebemokamos, jeigu
jų gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už pašalpą.