Turnyras visada rengiamas pirmąjį rugpjūčio šeštadienį. Pastaruosius ketverius metus jį laimėdavo šeimininkai, tačiau šįkart taurė atiteko svečiams – jį įteikta buvusių vilkaviškiečių komandos kapitonui Seimo nariui Juozui Olekai. Būtent jis šeštadienį Vilkaviškio stadione įmušė vieną iš dviejų įvarčių į vietos veteranų vartus.
Šis mačas pasibaigė 2:1 svečių naudai. Buvo žaidžiami du kėliniai po 35 minutes. Pirmasis kėlinys baigėsi be įvarčių, o antrajame už pražangas baudos aikštelėje į vietos veteranų vartus buvo mušami du 11 metrų baudiniai. Vieną jų realizavo J.Olekas, o kitą įmušė futbolininkas darius Gvildys, šiame turnyre žaidęs pirmą kartą. 38 metų futbolininkas 1996-199 metais yra 11 kartų atstovavęs Lietuvos nacionalinei rinktinei, daug karjeros metų praleidęs „FBK Kauno“ klube, dvejus metus atstovavęs Marijampolės „Sūduvai“. Vienintelį įvartį į svečių vartus įmušė Virginijus Mackevičius.
Ilgametį Vilkaviškio futbolo trenerį ir mokytoją G.Girdauską jubiliejaus proga sveikino ir žaidėjai, jam perduotas Lietuvos futbolo federacijos prezidento Liutauro Varanavičiaus ir LFF generalinio direktoriaus Juliaus Kvedaro padėkos raštas. Savo mokytoją atvyko pasveikinti ir buvęs jo mokinys Elis Rutsteinas, dabar gyvenantis Izraelyje.
Svečias iš Izraelio atvyko ne tuščiomis - -visai Vilkaviškio veteranų komandai jis atvežė ir padovanojo futbolo uniformas. Taip E.Rutsteinas pagerbė savo tėvo, kuris daug metų buvo ištikimas Vilkaviškio futbolo komandos „Metalas“ gerbėjas, atminimą.
Keliems šimtams stadione susirinkusių sporto gerbėjų svečias papasakojo jaudinančią istoriją. Jo tėvas Meieris Rutsteinas su šeima 1964 emigravo į Izraelį. Po metų tuometei Vilkaviškio futbolo komandai dovanų jis atsiuntė futbolo uniformų rinkinį. Vilkaviškiečiai nusifotografavo su šiomis uniformomis ir nusiuntė nuotrauką geradariui į Izraelį. G.Girdauskas, kuris buvo E.Rutsteino fizinio lavinimo mokytojas, sakė, kad, pasipuošę naujosiomis uniformomis futbolininkai tada laimėjo 11 varžybų iš eilės.
Norėdamas pagerbti 1992 metais mirusio tėvo atminimą, sūnus nutarė padaryti tą patį – dabartinei veteranų komandai padovanoti naujas uniformas. Žaidėjai, sujaudinti tokios dovanos, nuoširdžiai dėkojo svečiui išLondono ir sakė, kad šios uniformos tarnaus daug metų.
E.Rutsteino tėvas Meieris Rutsteinas su šeima daug metų gyveno Vilkaviškyje, jam pavyko išvengti holokausto, nes dar anksčiau buvo ištremtas į Sibirą, o vėliau grįžo į šį miestą. Rutsteinai buvo pati paskutinė žydų šeima Vilkaviškyje. 1964 metais jie išvyko į Izraelį, tuomet 16-metį E.Rutsteiną į geležinkelio stotį atvyko palydėti būrys klasės draugų, o jis prisiminimui padovanojo visoms merginoms po savo pagamintą suvenyrą – iš vyšnios medžio išdrožtą sagę.
Dabar į Vilkaviškį po daugelio metų atvykusį jau 61 metų vyrą būrelis klasės draugų sutiko su gėlėmis, sena išblukusia klasės nuotrauka, o kelios žilagalvės moterys atėjo pasipuošusios daugybę metų išsaugotomis sagėmis. Senoje nuotraukoje svečias, dar atsimenantis kelis lietuviškus žodžius, bandė atpažinti savo buvusius klasiokus, bet jam sunkiai sekėsi , nes džiaugsmo ir jaudulio ašaros temdė akis.
„Mes visi labai mylėjome Elį, kurį vadinome Ilkiu. Jo šeimą čia visi geri pažinojo, tai buvo labai malonūs, paslaugūs žmonės. Labai liūdėjome, kai jie išvažiavo į Izraelį, o po kelerių metų išgirdome, kad jis žuvo armijoje. Džiaugiamės, kad tai buvo klaidingos žinios, smagu, kad jis po tiek metų sugrįžo r kartu atsivežė savo šeimą – žmoną, dvi dukras ir sūnų“, - sakė susigraudinę buvę jo klasės draugai.
„Išties ketverius metus tarnavau Izraelio armijoje, bet nesuprantu, iš kur pasklido žinios apie mano žūtį. Jau daugiau kaip 30 metų gyvenu Londone, turiu savo automobilių remonto dirbtuves. Vilkaviškio – savo jaunystės miesto niekada nepamiršau, visada svajojau čia grįžti. Mano britiškame pase yra nurodyta, kad gimimo vieta – Vilkaviškis“ – pasakojo E.Rutsteinas.
Jo tėvas M.Rutsteinas tik iš aštunto karto iš tuometės sovietų valdžios gavo leidimą emigruoti į Izraelį. E.Rusteinas puikiai prisimena tą 1963 metų lapkričio dieną, kai leidimas buvo gautas, nes tą pačią dieną buvo nušautas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Johnas Kennedy. Tiesa, į išsvajotą žemę patekęs šeimos galva gyvenimu ten greitai nusivylė ir jau po mėnesio labai norėjo grįžti atgal, į Vilkaviškį, tačiau, pasak E.Rutsteino, tokio leidimo valdžia niekada nebūtų davusi.
„Sugrįžimas čia – tarsi sapnas, mano viso gyvenimo svajonės išsipildymas. Dabar, kai pamačiau išlikusį gimtąjį namą, savo mokyklą, sutikau mokytoją, buvusius klasės draugus, atvežiau tas futbolo uniformas, galiu pasakyti, kad susidėliojo visa gyvenimo mozaika, kurioje iki šiol labai trūko vienos dalies“, - sakė susigraudinęs britas.