„Prisikėlėlių“ vedlys Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas savo oponentus išvadino parazitais. Vienas partijos maištininkų Seimo narys Aleksandras Sacharukas „Lietuvos rytui“ išdėstė savo požiūrį į konfliktą.
- Ko tikitės iš neeilinio partijos suvažiavimo, kurį užsimojote sušaukti?
- Žmonės nori aiškumo. Dabar yra įvairiausių nuomonių. Vieni mano, kad patį A.Valinską reikia atstatydinti, kiti – galbūt net susitaikyti.
- Ar susitaikyti įmanoma, kai A.Valinskas viešai pareiškė, kad su parazitais jam – ne pakeliui?
- A.Valinskas pasielgė labai nekorektiškai. Tai rodo Seimo pirmininko politinės kultūros stoką. Bet ypač užgavo, kai jis Vytautą Kurpuvesą ir Laimontą Dinių apkaltino vagystėmis.
Nors už šmeižtą A.Valinskui turėtų būti iškelta baudžiamoji byla, tikiuosi, jis bent atsiprašys.
- Jei nepavyktų susitaikyti, kaip partija galėtų atrodyti rudenį?
- Partijos ateitis – visiškai neaiški. Manau, kad „Ąžuolo“ frakcija prisijungs prie Liberalų sąjūdžio. Tautos prisikėlimo partijos frakcija norėtų bendradarbiauti su konservatoriais.
Vis dėlto, ko gero, teisūs tie, kurie sako, kad partija A.Valinskui tebuvo sėkmingas projektas pasiekti politinių aukštumų.
Bet jį žlugdo nepamatuotos ambicijos.
- A.Valinskas aiškina, jog frakcija skilo todėl, kad jūs norėjote daugiau valdžios, o jis negalėjo taikstytis su vis didėjančiu jūsų apetitu.
- Man jokių postų tikrai nereikia. Be to, reikalauti daugiau postų nelogiška, nes yra koalicijos sutartis.
Kai pasirodė pirmi pranešimai, kad mes esą siekiame vadovauti Susisiekimo ministerijai, aš pats skambinau ministrui Eligijui Masiuliui ir patikinau jį, jog taip nėra. Beje, pretenzijas į šią ministeriją reiškė pats A.Valinskas. Apie tai jis kalbėjo ir partijos sąskrydyje.
Vėliau pasigirdo kalbų, kad bandėme perimti šią ministeriją spaudžiami verslininko Gedimino Žiemelio. Aš niekada neslėpiau mūsų pažinties. Mes draugaujame nuo vaikystės. Bet mes neturime nei bendrų verslų, nei planų perimti šią ministeriją.
- Gal G.Žiemelis vis dėlto tikėjosi, kad jei Susisiekimo ministerija bus jūsų rankose, jam pavyktų pataisyti savo reikalus – atgaivinti bankrutavusią oro bendrovę?
- G.Žiemelis – protingas verslininkas, jam apmaudu, kad Lietuva nebeturi nacionalinio oro vežėjo.
Bet įmonei pradėta bankroto byla, ir G.Žiemelis nesvarsto galimybės atnaujinti jos veiklos.
Skirtingai nei kalbama, jis niekada nebuvo ir mūsų partijos rėmėjas, nes niekada netikėjo jos perspektyva.
- Bet G.Žiemeliui priklausanti bendrovė „Smulkus urmas“ pradėjo maitinti Seimo narius. Gal dabar ir jai teks ieškotis veiklos kitur?
- Visko gali būti. Mane A.Valinskas iš kabineto, kuris buvo šalia Seimo pirmininko, išmetė iš karto.
- Kada ir kodėl pradėjote abejoti partijos vedliu?
- Esame sutarę, kad viešai nekalbėsime apie A.Valinsko metodus – vis dėlto jis mus atvedė į Seimą. Bet jis serga paranoja, jo elgesys su žmonėmis – siaubingas.
Pagrindinė problema, kad politinės patirties neturėjusi Tautos prisikėlimo partijos frakcija atsidūrė valdančiojoje daugumoje. A.Valinskui siūliau neskubėti ir iki prezidento rinkimų pabūti opozicijoje, pasimokyti.
Bet A.Valinskas manė kitaip, ir tai buvo savižudybė. Kai kurie žmonės neatlaikė išbandymo valdžia, atsidūrė kosmose – užrietė nosį, nesikalbėjo. Ministrams buvo pasakyta, kad šie tiesiogiai pavaldūs tik A.Valinskui, o kiti turėjo džiaugtis, jog iš viso pateko į Seimą.
- Seimo posėdžių salėje sėdite šalia A.Valinsko. Ar bent sveikinatės?
- Aš pasisveikinu. Su Ingrida Valinskiene ir toliau bendraujame, pietaujame. Manau, kad nesutarimai frakcijoje kilo tik dėl asmeninių A.Valinsko charakterio savybių.