Ir dar kaip užtvojo! Net dviem veto – nelegalius statinius įteisinančiam Statybų įstatymui ir motinystės bei tėvystės išmokas kerpančiam Seime sunkiai prastumtam dokumentui.
„Korupcija!“, „Mamos, būkit ramios, jus jau apgynė prezidentė!“, „Kai tik pasivažinės dviračiais, tuojau turės prisistatyti pas mane“. Tokie žaibai dviračių žygio „Suk į dešinę“ dalyvių link žiro iš Griežtosios Valdovės pilies.
O juk kai kurie dešiniųjų veikėjai, prieš rinkimus uoliai kūrę dviejų tautos gelbėtojų mitą, savo interneto svetainėse net pasakas vaikams apie „Dorąjį kariūną Andrių Atkaklųjį ir drąsiąją valdovę Dalią Baravykaitę“ kūrė!
Tačiau nešnopuoki taip išgąstingai, konservatoriau! Juk šie kirčiai – tik spektaklis pavadinimu „Visiems lygiai griežta ir ryžtinga bei nuo niekieno nepriklausoma prezidentė“. Stebėdamas šią neva dramą net nežinai, ar verkti, ar juoktis.
Aišku viena – jos statytojai ir dalyviai publiką laiko beviltiškai naivia.
O kodėl turėtų būti kitaip, jei po Prezidentūros langais jie mato Lietuvos politikoje tokio dar neįprasto žanro renginį – padėkos manifestacijas.
Prezidentės veto siekia tik atidėti įstatymo įsigaliojimą iki kitų metų vidurio. Tačiau tarp dėkingų ir ekstazės apimtų motinų – ir būsimosios, kurioms tas įstatymas vis tiek galios, nepaisant to, ar šalies vadovės veto bus atmestas Seime, ar ne.
Beje, veto taip drąsiai būtent šiam dokumentui buvo uždėtas pirmiausia dėl to, kad šio įstatymo seniai suskaldyta valdančioji dauguma greičiausiai nesugebės atmesti. Tačiau dėl to padėkos giesmės savo visagalybę parodžiusiai prezidentei bus dvigubai garsesnės.
Įkandin dėkotojų rikiuojasi ir prašytojai, pavyzdžiui, bebaimiai ugniagesiai, apginti juos nuo Seimo ir Vyriausybės.
O šventas naivume! Juk tos pačios rankos, kurios taip ryžtingai apgynė Lietuvos motinas, kone tuo pat metu urmu palaimino visą krūvą valdantiems dešiniesiems ir premjerui kur kas svarbesnių įstatymų.
Prieš mokesčius vėl keliančius ir visą biudžetą dar kartą perverčiančius įstatymus tas jaunas moteris liečiantis įstatymėlis – tik lašas jūroje.
Teisingoji valdovė, užuot vetavusi viską arba nieko, nori pigiai pirkti liaudies meilę, kartu stengdamasi nekišti pagalio į dešiniųjų ratus. O kam jai tai daryti, jei ji visuomet buvo ryžtinga jų politikos rėmėja ir net autorė.
Taigi neatmestina, kad ryžtingų ir drąsių veto spektakliai vaidinami su paties premjero žinia ir palaiminimu.
Atrodo, kad „drąsioji valdovė Baravykaitė“ – kol kas tik kardas ją į šį postą įstūmusiose dešiniųjų rankose, turintis tik labai ribotą savarankiško veikimo laisvę.
Dešiniųjų vadai, naudodamiesi ja, sėkmingai sprendžia ir savo asmenines problemas. A.Kubilius ministrų kabinete mikliai atsikratė „bambalio“ R.Dagio, jau pradėjusio atvirai šokti premjerui į akis, o kitų neleido net paliesti.
Su A.Kubiliumi šioje srityje ne mažiau sėkmingai rungtyniauja ir krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė. Save greičiausiai ne tik kitos premjerės ar dešiniųjų vedlės, bet ir kitos prezidentės (po dviejų D.Grybauskaitės kadencijų) poste matanti veikėja „drąsiąją valdovę“ pavertė savo politinių užmojų ruporu ir vykdytoja.
Žinoma, visa tai nereiškia, kad kol kas nekalti pasikrimsčiojimai politinio spektaklio scenoje nevirs rimtais ir tikrais politiniais konfliktais.
Tačiau tikri galime būti dėl vieno: pagal iš kolegų Rytuose nusirašytus viešosios politikos scenarijus sukurptų spektaklių bus dar ne vienas. Juk jų taip trokšta didžioji mūsų demokratinės publikos dalis, kuriai svarbiausias žodis dabar – „Tikėjimas“, o pagrindinis šūkis: „Garbingojo valdovo tikslai negali būti blogi, o vardan jų jam viskas leidžiama ir atleistina“.