J.Kovienę labai įskaudino, kad jos mylimas sūnus pasipiršo savo ilgametei draugei aktorei Nijolei Narmontaitei šventomis Lietuvai dienomis — unikalaus lietuvius visame pasaulyje vienijančio projekto „Tūkstantmečio odisėja“ įgulų pagerbimo ceremonijoje Prezidentūroje.
Jau 50 metų anglų kalbą dėstanti, pastaruosius 16 metų dirbanti Kauno centre įsikūrusioje Kauno jėzuitų gimnazijoje J.Kovienė mano, kad sūnus gražios progos neturėjo užgožti asmeniniais jausmais.
„Labai džiaugiuosi, kad jie laimingi, bet piršlybos galėjo įvykti ir ne tokią šventą Lietuvai dieną. Teatrališku vaizdu sugadintas pats gražiausias iki šiol vykdytas Lietuvos projektas. Abu su vyru esame aistringi buriuotojai, todėl godžiai sekėme kiekvieną šio projekto dieną.
Džiaugėmės „Ambersail“ jachtos pergalėmis, išgyvenome dėl nesėkmių ir nekantriai laukėme pergalingo finišo. Pats įvykis be galo didis, istorinis, brangus Lietuvai.
Todėl labai nejaukiai pasijutau, kai mano mylimas sūnus tame šventame fone nepajuto išskirtinio tautai įvykio esmės ir sureikšmino savo labai asmeniškus jausmus, kuriuos dažniausiai žmonės reiškia tyliai ir jautriai. Nes jų laimei nereikia žiūrovų. Tarpusavio santykiai svetimų žmonių neturėtų liesti ir jaudinti“, — kalbėjo apie viešas sūnaus piršlybas stebint šalies prezidentams Valdui Adamkui ir Algirdui Brazauskui iš šeimos draugo išgirdusi J.Kovienė.
Per Naujuosius metus septyniasdešimtmetį atšventusi santūri ir konservatyvi moteris tokio žingsnio iš ramaus, kuklaus, dėmesio nemėgstančio sūnaus visiškai nesitikėjo.
„Man labai svarbu, kad viskas būtų tikra. Paprastai apie labai stiprius dalykus niekas garsiai nekalba. Mylima tyliai ir pagarbiai“, — savo nuomonę dėstė P.Kovo motina.
J.Kovienė džiaugiasi, kad N.Narmontaitė pagaliau taps oficialia marčia, ir neigia gandus, kad vengia bendrauti su savo sūnaus sužadėtine. Jiedvi susitinka per didžiąsias šventes, J.Kovienė visuomet sulaukia lauktuvių, kai N.Narmontaitė grįžta iš kelionių.
„Mes tiesiog labai skirtingos. Bet tai nereiškia, kad nenoriu, jog Paulius su Nijole susituoktų. Pati Paulių ragindavau kuo greičiau vesti Nijolę. Juk kiek galima būti draugams. Tikiuosi, kad ateityje su Nijole viena kitą geriau pažinsime ir suartėsime“, — vylėsi anksčiau nei sūnus su N.Narmontaite susipažinusi P.Kovienė. Ji būsimąją marčią kurį laiką mokė anglų kalbos.
N.Narmontaitei buvo didžiulis šokas, kai ji sužinojo, kad sužadėtinio motina neslepia nepasitenkinimo viešomis piršlybomis Prezidentūroje. 50-metė aktorė pasakojo, kad visi jos artimieji buvo be galo maloniai nustebinti tokio P.Kovo žingsnio ir juo nepaprastai džiaugiasi.
„Gal ir buvo priekaištas, kad gal ne vietoje. Gal kokį nusistatymą ir jaučiu, bet nesakyčiau, kad labai aštriai.
Ne kartą esame normaliai bendravusios ir namuose esu buvusi. Tik gailiuosi, kad nesuradau progos padėkoti Pauliaus tėvams už tokį sūnų“, — pasakojo N.Narmontaitė.
J.Kovienė — bene vienintelis žmogus, išdrįsęs P.Kovui pareikšti nepasitenkinimą dėl piršlybų laiko ir vietos pasirinkimo. Jis sulaukė labai daug sveikinimo žinučių ne tik iš sūnų, artimų draugų, bičiulių, bet ir klasės, universiteto laikų draugų, kurių nematė daugiau nei 15 metų.
„Ne visada vaikų ir tėvų požiūris sutampa. Tėvų nuomonės nepakeisi. Niekas ir nesiruošia su jais ginčytis. Bet nemanau, kad padariau kokį nors kriminalą. Juk Prezidentūros kiemelyje tą dieną buvo susirinkę visi savi. Skaudu, kad dėl to turiu teisintis. Piršlybos yra staigmena antrajai pusei.
Aš pasirinkau tokią formą ir tikrai nustebinau. Bet jokių etikos normų nepažeidžiau. Tai vėliau labai plačiai nuskambėjo spaudoje. Bet mes abu su Nijole esame vieši žmonės. Todėl nesvarbu, kur piršlybos būtų įvykusios, apie jas vis tiek būtų kalbama“, — dėl savo motinos reakcijos apgailestavo P.Kovas.