Savaitgalį vykusio partizanų, laisvės kovų dalyvių, buvusių
politinių kalinių ir tremtinių sąskrydyje priimtoje rezoliucijoje ir
kreipimesi į Seimą bei Vyriausybę reikalaujama „pradėti veržti diržus
ne imitacijomis, bet iš tikrųjų“.
Reikalaujama grąžinti Seimo ir Vyriausybės narių bei kitų politikų
atlyginimus į 2007 metų lygį ir tik po to imtis visų valstybės
tarnautojų, mokytojų, gydytojų atlyginimų ir pensijų bei socialinių
išmokų ženklesnio mažinimo.
„Gerbiame ir vertiname jaunas mamas, gimdančias ir auginančias
vaikus - Tautos ateitį ir jos gyvastį. Tačiau manome, kad motinystės
išmokos, kaip ir bet kuri kita valstybės parama, kaip valstybinės
pensijos ar rentos, nedirbančiam asmeniui neturi viršyti dirbančiųjų
vidutinio darbo užmokesčio dydžio“, - taip pat aiškinama
rezoliucijoje.
Partizanai ir tremtiniai kviečia Lietuvos žmones suprasti
„dabartinio sunkmečio rimtumą, jo keliamą pavojų visų mūsų ateičiai ir
nereikalauti sau, savo profesijos ar socialinio sluoksnio žmonėms
išimtinų privilegijų, neprisiimant sunkmečio naštos dalies“.
„Ypač stebina ir jaudina akiplėšiška teisėsaugos pareigūnų ir iš
sovietinių laikų atėjusių jų profsąjungų vadovų radikalūs reikalavimai
ir grasinimai bado akcijomis ir pareigų nevykdymu, jeigu sumažės jų
materialinė gerovė. Tarsi jokio sunkmečio Lietuvoje ir pasaulyje
nebūtų. Keliame klausimą: ar jie verti valstybės pareigūno vardo?“ -
piktinamasi rezoliucijoje.
Partizanai ir tremtiniai, be kita ko, ragina Seimą ir Vyriausybę
„nepraskolinti“ Lietuvos: „Nesistengti skolintais pinigais dirbtinai
lengvinti atskirų gyventojų grupių ar profesijų žmonėms jų gyvenimo
sąlygas visos Tautos ateities sąskaita“.
Kitaip esą „pasibaigus trumpam 2-3 metų sunkmečiui, dar daug metų
visi nešime sunkią skolų grąžinimo naštą“.
Taip partizanų, laisvės kovų dalyvių, buvusių politinių kalinių ir
tremtinių pastabų - ir raginimai materialiai apsaugoti labiausiai
nepasiturinčias šeimas, neužkirsti kelio nepasiturinčių tėvų vaikams
siekti aukštojo mokslo, taisyti Kariuomenės reformos įstatymą -
numatant realias priemones, rengti jaunimą, kad jis galėtų vykdyti
konstitucinę Tėvynės gynimo pareigą ir kt.
Be kita ko, raginama nevilkinti Kovo 11-osios akto signatarų
statuso suteikimo po mirties 1949 m. vasario 16 d. Partizanų
deklaracijos signatarams, neatidėlioti paminklo
Laisvės kovotojams Vilniaus Lukiškių aikštėje projektavimo ir kitų
paruošiamųjų darbų, kad
pagerėjus ekonominei situacijai tuojau pat būtų galima pradėti
paminklo statybą, nedelsiant pradėti partizanų vadaviečių Radviliškio
rajono Mėnaičių ir Balandiškių kaimuose, kur buvo redaguojama ir
pasirašoma 1949 m. Partizanų deklaracija bei įsteigtas Lietuvos
Laisvės Kovos Sąjūdis, atstatymo darbus.
Taip pat prašoma sovietines skulptūras nuo Žaliojo tilto per Nerį
Vilniuje ne restauruoti, bet perduoti Grūto parkui.