Pirmoji bažnyčia netoli kelio Vilkaviškis-Kybartai esančiame Alvite buvo pastatyta XVII amžiaus viduryje. Vilniaus Sinodo sąrašuose 1744 metais minima, kad tada Alvitas buvo didelio dekanato, priklausiusio Vilniaus vyskupijai, centras su 42 aplinkiniais kaimais. Mūrinė bažnyčia miestelyje pradėta statyti 1804 metais, o pašventinta 1824-aisiais.
Alvitiečiai nuo 1925 metų meldžiasi bažnyčios šventoriaus kampe esančioje Gauronskių koplyčioje ir jos prieigose po atviru dangumi. Koplyčios kriptoje yra palaidoti dvarininko Stanislovo Gauronskio palaikai. Alvito parapija turi apie 2,5 tūkst. tikinčiųjų, daug jų čia kasmet susirenka į šv.Onos atlaidus, kuriais Alvitas garsėja nuo seno.
Bendrovės „Gintrėja“ darbininkai pirmiausiai ėmėsi senųjų bažnyčios griuvėsių valymo darbų. Statybininkams atsivėrė susprogdintos bažnyčios skliautiniai rūsiai, buvo surasta sietynų, žvakidžių liekanų, mišių varpelis, taip pat keletas karstų buvusioje šeimyninėje kapavietėje.
Naująją bažnyčią suprojektavo kauniečiai architektai Violeta Beigienė ir Rymantas Zimkus. Ji kyla ant senosios pamatų, bet bus visiškai kitokia – moderni, nupjauto kūgio formos. Statybos darbus vykdo „Vilkastos“ bendrovės specialistai, kurie šiemet planuoja užbaigti šventovės pamatus.
Dar vieną naują bažnyčią rengiamasi statyti ir Marijampolėje, Mokolų rajone prie Šešupės.