Beveik visi tarpiniai antrojo ketvirčio duomenys – pramonės, mažmeninės prekybos, eksporto plėtros mėnesiniai rodikliai – rodė, kad bent kiek apčiuopiamo ekonomikos augimo, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, tikėtis neverta. Taip ir atsitiko. Antrojo ketvirčio BVP, palyginti su pirmuoju, pakito labai nedaug – sumažėjo maždaug vienu procentu.
Tačiau turint galvoje tai, kad pernai antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, BVP augo dar labai sparčiai – daugiau kaip 10 proc., kito šių metų antrojo ketvirčio BVP rezultato, palyginti su praėjusiais metais, ir negalėjome laukti.
Kokį BVP nuosmukį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, turėsime šį ketvirtį? Vertinant vien tik matematiškai, norint, kad nuosmukis būtų ne didesnis, nei praėjusį ketvirtį, t.y. 22,4 proc., ekonomika šį ketvirtį, palyginti su antruoju, turi augti ne mažiau, kaip ir pernai trečiąjį ketvirtį – apie 7,5 procento. Jeigu augimas bus daug mažesnis, turėsime išgyventi dar vieną statistinio BVP nuosmukio šoką.
Pavyzdžiui, jeigu šį ketvirtį ekonominė veikla išliks tokio paties lygio, kaip ir pirmąjį pusmetį, vien dėl palyginamosios statistinės bazės efekto BVP nuosmukis, palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, sieks 26–27 procentus. Tokiu atveju visų trijų ketvirčių BVP šiemet, palyginti su praėjusių metų devyniais mėnesiais, bus sumažėjęs 20–21 proc.
Manau, tikimybė, kad ekonomika šį ketvirtį atsigaus ir ims reikšmingai augti, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, yra labai menka. Toliau augantis bedarbių skaičius, mažėjančios žmonių pajamos, pesimistiniai jų lūkesčiai ir skolų bankams našta nesudaro prielaidų, kad vidaus vartojimas augtų.
Sparčiai blogėjanti bankų paskolų portfelio kokybė, šimtamilijoniniai buhalteriniai nuostoliai ir rūpesčiai dėl kapitalo pakankamumo rodiklių neleis jiems atgaivinti kreditavimo ir bent kiek sumažinti nekilnojamojo turto kainų nuosmukio bei atgaivinti statybų sektorių. Bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės taip pat mažins, o ne didins šalies ekonomikos apimtį.
Beveik po milijardą litų kas mėnesį augantis centrinės valdžios fiskalinis deficitas galų gale privers politikus jau artimiausiomis savaitėmis rimtai imtis viešojo sektoriaus išlaidų mažinimo. Tai taip pat neigiamai veiks vidaus vartojimą bei verslo pajamas, o kartu ir šalies BVP rodiklius.
Galbūt tik įmonių eksporto rodikliai gali šiek tiek pagerėti, tačiau Lietuvos eksporto rinkos turi kaip reikiant atsigauti, kad šis svarbus ekonomikos sektorius imtų reikšmingai gerinti visos mūsų šalies ekonomikos būklę.
Na, prie šiokio tokio šalies ekonomikos stabilizavimo gali prisidėti ir liberalesnis Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimas. Vargu ar artimiausiais ketvirčiais galime tikėtis ekonomikos atsigavimo. Būtų labai gerai, jei šalies ekonomika išliktų to paties lygio, kaip ir pirmąjį šių metų pusmetį.
Tačiau, jei tai ir pavyks pasiekti, šių metų BVP nuosmukis vis tiek bus didesnis nei 20 procentų. O trečiąjį ketvirtį tikriausiai turėsime dar gilesnį – daugiau kaip 25 proc. BVP kritimą. Antrojo ketvirčio šalies ekonomikos plėtros duomenys patvirtino, kad šios prognozės, nors ir nelinksmos, yra realios.