Dar devyni laive buvę lietuviai nenukentėjo.
Kaip agentūrai ELTA teigė "Limarko laivininkystės kompanijos" generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris, šaldytas žuvis gabenęs laivas buvo užpultas naktį iš pirmadienio į antradienį.
"Laivas stovėjo inkaravietėje ir laukė iškrovos ryte. Automatiniais ginklais ginkluoti žmonės priplaukė valtimi. Jie nesikėsino į jokį turtą laive, pagrobė penkis žmones, kurie tuo metu budėjo, ir išplaukė", - sakė V.Lygnugaris.
Bendrovės direktoriaus žiniomis, per pagrobimą įgulos nariai nebuvo sužaloti, taip pat nenukentėjo ir likusi laivo įgula. Kiek buvo ginkluotų užpuolikų, V.Lygnugaris teigia duomenų neturintis.
Pasak bendrovės direktoriaus, įgula nuo užpuolikų gali gintis nebent paleisdami stiprią vandens srovę, kad nuplautų užpuolikus nuo denio arba bandydami numesti jų kopėčias. "Bet kai užpuolikų yra daugiau, tai tokios priemonės, žinote..", - nutęsė V.Lygnugaris.
„Laivas yra nepažeistas, gali plaukti, naviguoti - jis apiplėštas
nebuvo. Užpuolimas dar „šviežias", jis įvyko prieš 8-9 valandas, todėl
nenorėčiau komentuoti nieko daugiau, nes tikslesnės informacijos
nežinome", - naujienų agentūrai BNS sakė jis.
Anot jo, apie įvykį informuotos visos tarnybos, šiuo metu derinami
galimi veiksmai.
Įkurta krizės valdymo grupė
Pasak URM, po susitikimo Lietuvos diplomatijos vadovas
V.Ušackas Klaipėdoje susirinkusiems žurnalistams pranešė, kad šiai situacijai
spręsti yra įkurta krizės valdymo grupė, užmegzti kontaktai su
partneriais, dėl tolimesnių veiksmų tariamasi su laivininkystės
kompanija.
Iš viso „Saturnu" plaukė 14 žmonių, devyni iš jų nenukentėjo. Visi ginkluotų užpuolikų
pagrobtieji - Lietuvos piliečiai.
„Limarko laivininkystės kompanija" ir Užsienio reikalų ministerija
įvairiais kanalais aiškinasi įvykio aplinkybes ir pagrobtų Lietuvos
piliečių buvimo vietą.
Laivo savininkai įgulos narių artimuosius apie įvykį informavo.
Piratai neįsivaizduoja Lietuvos ekonominės padėties
Piratai greičiausiai reikalaus išpirkos, tačiau kas ją mokės, turi
tartis valstybė su laivininkystės įmone, teigia Mykolo Romerio
universiteto (MRU) Tarptautinės ir Europos Sąjungos katedros
vedėjas prof. dr. Saulius Katuoka.
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas susiklosčiusią situaciją,
kitų šalių patirtį susidūrus su jūrų piratais ir kokių tolimesnių
veiksmų turėtų būti imamasi, S.Katuoka sakė, kad piratavimas
pastaruoju metu - paplitęs reiškinys, o dabartinis atvejis - ne
pirmas, kai Lietuvos Respublikos piliečiai tampa įkaitais.
Tarptautinės jūrų teisės ekspertas priminė, kaip kovo mėnesį į
Somalio piratų nelaisvę buvo patekęs klaipėdietis Pavelas
Galijevskis. Jis plaukė Norvegijos kompanijos „Salhus Shippuing AS"
tanklaiviu „Bow Asir". Ši istorija baigėsi laimingai, jūrų piratams
sumokėjus išpirką. Tąsyk Norvegijos laivas buvo išlaisvintas
norvego ir privačios firmos pastangomis. Sraigtasparniu buvo
nuleisti pinigai, kuriuos piratai pasidalino.
Pasak S.Katuokos, piratavimo tikslai įvairūs. Dažniausiai
piratai siekia užgrobti krovinį ir pasipelnyti. Šiuo atveju
plėšikai, pamatę, kad krovinys, šaldyta žuvis, nevertingas,
nusprendė įkaitais paimti penkis įgulos narius.
„Veiksmų turi imtis URM - kaip pagrindinė institucija - ir
iniciatyvą turi rodyti ta kompanija, kuriai priklauso laivas. Man
atrodo, dėl jų veiksmų turi atsirasti tam tikras rezultatas", -
sakė MRU profesorius.
Jis pridūrė, kad artimiausiu metu turėtų paaiškėti ir piratų
reikalaujama išpirkos suma. Tiesa, kas ją turėtų mokėti, priklausys
nuo laivo savininkų ir valstybės susitarimo.
„Čia turi tartis ir valstybė, ir privati bendrovė. Sumos
dažniausiai priklauso nuo krovinio vertės. Be abejonės, jie
(piratai- ELTA) galbūt atsižvelgs, kad krizė, kad Lietuva mažytė, o
gal ir neatsižvelgs. Nežinau, ar Nigerijos piratai įsivaizduoja,
kas tai yra Lietuva - turtinga šalis, neturtinga šalis. Piratavimas
- organizuotas nusikaltimas. Yra ir vadovai, ir vykdytojai, yra
pagalvota, kaip elgtis ir kokios sumos reikalauti. Greitai
sužinosime, kokios sumos jie reikalauja", - kalbėjo S.Katuoka.
Afrikos pakrantės - ypač pavojingos
1982 metais Japonijoje pastatytas „Saturnas" yra laivas-šaldytuvas, jis plaukioja su Lietuvos vėliava.
Privataus kapitalo Klaipėdos bendrovei „Limarko" priklauso
kontrolinis 91,56 proc. „Limarko" laivininkystės kompanijos akcijų
paketas.
Tai yra pirmas atvejis, kuomet Lietuvai tenka savarankiškai
gelbėti į piratų nelaisvę patekusius savo piliečius, bet šie
pagrobtieji nėra pirmieji lietuviai, pakliuvę į jų nelaisvę.
Šiemet į Somalio piratų nelaisvę buvo patekęs klaipėdietis
P.Galijevskis. Jis plaukė Norvegijos kompanijos „Salhus
Shippuing AS" tanklaiviu „Bow Asir". Ši istorija baigėsi laimingas - lietuvis buvo išlaisvintas.
Užgrobtas 23 tūkst. tonų tanklaivis priklausė Norvegijos bendrovei
„Salhus Shippuing AS", kuri ir derėjosi su piratais. Buvo pranešama,
kad už laivo paleidimą buvo sumokėta 2,4 mln. dolerių išpirka.
Balandį piratai paleido užgrobtą tanklaivį.
Jūrų saugumo komiteto (JSK) duomenimis, šiuolaikiniai piratai
dažniausiai siaučia trečiojo pasaulio valstybių vandenyse.
Nesaugiausiomis laikomos Pietryčių Azijos, Rytų Afrikos bei
vakarinės Pietų Amerikos pakrantės.
Pastaruoju metu ypač pavojingos tapo Afrikos pakrantės.
Į pavojingiausių regionų dešimtuką, kuriam tenka daugiau kaip
du trečdaliai užpuolimų, patenka Nigerija, Vietnamas, Gajana,
Ekvadoras ir Adeno įlankos bei Raudonosios jūros regionas.