Tikra meilė ir nesuprastas veto

Ramunė Sotvarienė
Tačiau pirmasis konkretus sprendimas - veto motinystės išmokų mažinimui nuo rugsėjo pradžios, sukėlė abejonių: ar prezidentė tikrai visus myli taip, kaip prezidentės pareiga liepia?
Daugiau nuotraukų (1)
Kai Dalia Grybauskaitė sakė dirbsianti su visais dirbti norinčiais žmonių išrinktais politikais nepaisydama partijų ar frakcijų pavadinimų, deklaravo visiems lygias galimybes. Kai teigė esanti nepartinė, sukaupusi pažangiausias įvairių ideologijų nuostatas, elgėsi taip pat.
Paskelbta kova oligarchams ir monopolijoms išryškino, jog niekas šioje valstybėje neturi tikėtis išskirtinių teisių. O jeigu kuriai nors grupei pavyksta, tai pažeidžia bendruosius visuomenės principus ir tikslus.
Tačiau pirmasis konkretus sprendimas - veto motinystės išmokų mažinimui nuo rugsėjo pradžios, sukėlė abejonių: ar prezidentė tikrai visus myli taip, kaip prezidentės pareiga liepia?
Mažylius iki dvejų metų auginančios mamos nudžiugo išgirdusios, jog ketinimai mažinti joms skirtas išmokas dešimčia procentų pažeidžia teisėtus jų lūkesčius.
Kažin ką tuo metu jautė, pavyzdžiui, dvejų metų ir dviejų mėnesių mažylį turintis privačios bendrovės darbuotojas, kuriam per pusmetį alga sumažėjo perpus? Arba visuomenės išlaikomas, bet mažai ir vis mažiau uždirbantis ugniagesys? Ar tai nepažeidė jo šeimos teisėtų lūkesčių? Ir kodėl niekas dėl to jokių veto nepaskelbė?
Ar atlyginimų mažinimas nepažeidžia valstybės tarnautojų, kuriems nuo praėjusio šeštadienio algos dar kartą sumažėjo ir kai kurie jų gaus jau perpus mažiau nei pernai? Vis dažniau atrodo, kad jie bus paskelbti vienintele grupe, neturinčia teisės turėti kokių nors lūkesčių.
Antrą kartą padidintas pridėtinės vertės mokestis lengvai prasiskynė kelią. Bet lygiai taip pat galima sakyti, jog didėdamas jis pažeidžia visų šalies gyventojų teisėtus lūkesčius pirkti pigiau.
Ar verslas, dabar turintis mokėti daugiau mokesčių, yra mažiau svarbus nei mamos?
Galima vardyti toliau. Prisiminti privataus sektoriaus darbuotojus, kurie prarado darbą. Jų tūkstančiai. Dėl ekonomikos kritimo bankrutavusias bendroves.
Visi šalies žmonės turėjo planų ir tikslų, kuriuos nubraukė krizė. Visų lūkesčiai gyventi geriau arba bent taip pat nukentėjo. Išskirtinis požiūris į vienos grupės teises turėtų paskatinti juos maištui.
Nė vienas sveiko proto žmogus nesiginčys, jog mažus vaikus auginančios šeimos turi jaustis saugiai.
Jeigu dabar būtų 2006-ieji ar 2005-ieji, neturėtume nė mažiausios abejonės, kad šią ilgai apleistą visuomenės grupę būtina remti bent tiek pat.
Kaip ir šeimas, turinčias didesnių vaikų. Kaip ir neįgaliuosius, sergančius ar sulaukusius garbingo amžiaus.
Bet gyvename 2009 metais. Susiduriame su didžiausia krize. Ištekliai mažėja. Ar sąžininga išskirti mamas?
Atsakymo galima paieškoti argumentuose, kuriais buvo paaiškintas minėto teisės akto veto.
Tarp jų nuskambėjo mintis, jog „Sodros“ biudžeto deficito problemos turėtų būti sprendžiamos sistemiškai, laikantis proporcingumo principo.
Išvertus į paprastesnę kalbą, tai reikštų, kad nei motinos, nei dar kas nors neturi būti išskirti.
Tuomet reikėtų suprasti, jog šis veto atsirado ne siekiant apginti mamas nuo jų pajamų mažėjimo.
Priešingai. Jo tikslas - paskatinti išgyventi sunkmetį solidariai. Atsisakyti konjunktūrinių baimių, žiūrėti tikrovei į akis ir rugsėjį priimti tokius sprendimus, kokių šiandien reikia.
Jeigu jau tenka imtis bjaurių išmokų karpymo darbų, tai žirklės turėtų paliesti visus. Pavyzdžiui, ir pensininkus, kurių Vyriausybė kol kas nedrįsta liesti. Net ir gaunančių po kelias pensijas.
Taip suprantant veto motyvus, tektų pripažinti, jog prezidentė visus myli vienodai. Bet jis buvo suvoktas tarytum išskirtinė jaunų šeimų globa.
Galima ginčytis, kuris požiūris tikslesnis. Bet tai tik įrodo, kad sprendimas nėra suprastas. Įmantri, net dviprasmiška jo aiškinimo kalba atsirado ne atsitiktinai. Bet tai - kita tema.
Manantiems, kad padėkos akcijomis ar trypčiojant basomis kojomis prie Vyriausybės galima garbingai apginti savo grupės teisėtus lūkesčius, verta prisiminti: kai bendrasis vidaus produktas krinta penktadaliu, svarbiausias Lietuvos lūkestis yra išsaugoti veikiančias „Sodros“ ir kitas sistemas.
Jeigu apsaugojus vienų, po to - kitų teises, sistemos bankrutuos, nebepadės nei veto, nei peticijos, o įstatymuose paliktos patrauklios nuostatos pavirs tuščia riestainio skyle.
***
Šis “Lietuvos ryto” apžvalgininkės R.Sotvarienės komentaras šiandien perskaitytas per Lietuvos radiją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.